Search
Pradžia

Širdis – gyvenimo variklis, todėl ja rūpintis būtina tinkamai ir reguliariai. Deja, širdies kraujagyslių ligos – vis dar dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas Robertas Mažutavičius sako, kad nors vis daugiau žmonių supranta šių ligų prevencijos svarbą ir tikrinasi profilaktiškai, tačiau, lyginant su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje sergamumas jomis nemažėja.

„Sukaupta ilgametė ambulatorinės kardiologijos patirtis ir per paskutinį dešimtmetį išaugęs profilaktiškai besikreipiančių pacientų skaičius leidžia daryti išvadą, kad visuomenės sąmoningumas šia tema didėja. Vis daugiau žmonių į specialistus kreipiasi laiku, gerėja ir diagnostikos bei gydymo metodai, todėl galima efektyviau padėti žmonėms, išgelbėti gyvybes ir palengvinti jų būklę. Šiandien nemaža dalis visuomenės žino apie kraujotakos ligų išsivystymo tikimybę didinančius veiksnius ir supranta, kad juos visus reikia koreguoti“, – pasakoja R. Mažutavičius.

Kraujotakos ligos gali būti labai įvairios

Širdies ir kraujagyslių ligoms priklauso labai įvairūs susirgimai, iš kurių dažniausiai pacientams pasireiškia išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas ir miokardo infarktas. Visgi, svarbu suprasti, kad ne mažiau pavojingi yra ir kiti šios ligų grupės sveikatos sutrikimai.

„Pacientai dažnai serga arterine hipertenzija, kuri skatina kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi, gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar galvos smegenų insultą, kurį patyręs žmogus gali mirti arba tapti neįgalus visam gyvenimui. Be to, įvykus miokardo infarktui gali ištikti staigi koronarinė mirtis, o jos išvengus – ilgalaikis širdies raumens pažeidimas. Dėl jo atsiradus širdies nepakankamumui, gyvenimo kokybė gali ženkliai suprastėti visam laikui“, – sako gydytojas kardiologas.

R. Mažutavičius priduria, kad žmones varginti gali ir daugiau rečiau išsivystančių ligų, pavyzdžiui, širdies vožtuvų ydos, reumatinės širdies ligos, perikardo ir miokardo uždegimai. Po COVID-19 pandemijos ypač išaugo virusų sukelti širdies raumens pažeidimai.

Simptomai pasireiškia ne tik vyresnio amžiaus žmonėms

Nors kraujotakos ligų rizika didėja kartu su žmogaus amžiumi, pasirūpinti savo širdies sveikata reikėtų ir jaunesniems pacientams.

„Nuolatinis stresas ir įtemptas gyvenimo būdas lemia, kad kraujotakos ligos išsivysto vis jaunesniems pacientams. Dėl šios priežasties visiems, sulaukusiems 30-ties metų, reikėtų kartą per metus atlikti prevencinius kraujo tyrimus, o konstatavus nukrypimus nuo normos – kreiptis į gydytoją kardiologą“, – sako R. Mažutavičius.

Jis priduria, kad svarbu nepamiršti reguliariai tikrinti spaudimą, gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje rodiklius, o pastebėjus pokyčius – nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją. Ypač susirūpinti reikėtų pajutus diskomfortą ar skausmą širdies plote, atsiradus fizinio krūvio netoleravimui, širdies ritmo sutrikimams bei dažnai pritrūkstant oro. Šie simptomai gali signalizuoti apie ligos pradžią, kurios paūmėjimą ar rimtesnes komplikacijas galima sustabdyti laiku pradėjus reikalingą gydymą.

„Teko gydyti ne vieną pacientą, kuris, jausdamas nerimą keliamus simptomus, nedelsdamas kreipėsi pagalbos. Paskyrus tinkamą individualų gydymą pavykdavo užkirsti kelią grėsusioms komplikacijoms – miokardo infarktui, širdies nepakankamumui, insultui ir kitoms. Sėkmingai išgiję pacientai iki šios dienos mėgaujasi kokybišku ir pilnaverčiu gyvenimu be apribojimų, nors jiems ir toliau tenka vartoti medikamentus“, – pasakoja gydytojas kardiologas.

Gydymas kiekvienam pacientui paskiriamas individualiai

Esant indikacijoms pacientas yra nukreipiamas vainikinių arterijų angiografijai (koronarografijai) ir pagal konkretų paciento atvejį yra paskiriamas individualus gydymas, kuris priklauso nuo kraujagyslių spindžio susiaurėjimo, pažaidos laipsnio bei pobūdžio ir to, ar konstatuojamas širdies vožtuvo pažeidimas.

„Pirmasis būdas – kardiologo paskiriamas optimalus medikamentinis (konservatyvus) gydymas. Antrasis – intervencinis gydymas, kurio metu atliekama balioninė angioplastika (kraujagyslių plėtimas) ir stentavimas – tinklinio vamzdelio įvedimas į susiaurėjusią arteriją, taip išlaikant atvirą jos spindį. Trečiasis būdas –chirurginis gydymas atveriant krūtinės ląstą yra taikomas tada, kai nustatomi daugybiniai kraujagyslių ir širdies vožtuvo pažeidimai“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytojas kardiologas.

Kadangi atliekamos intervencinės kardiologijos metodai tobulėja, tai leidžia atlikti minimaliai chirurgines operacijas, kurių metu nereikia atverti krūtinės ląstos. Tai ypač pasitarnauja gydant vyresnio amžiaus pacientus, kurių aortos vožtuvas būna stipriai pažeistas dėl aterosklerozės ar kitų priežasčių. Esant lokaliai širdies kraujagyslių pažaidai gydymui pakanka balioninės angioplastikos ir stentavimo, o nedidelei vainikinių arterijų pažaidai – optimalaus medikamentinio gydymo.

Pašnekovas pabrėžia, kad geriausią ir efektyviausią gydymą pavyksta pasiekti tik bendrų specialisto ir paciento pastangų dėka. Jeigu žmogus nesivadovauja gydytojo nurodymais ir rekomendacijomis, negalima tikėtis siekiamų rezultatų, priešingai – paciento būklė tik prastėja.

„Po į susiaurėjusią arteriją įstatomo stento visada yra paskiriami ir kraujo krešėjimą mažinantys vaistai tam, kad minėtas stentas kraujagyslėje priaugtų. Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai žmogus nusprendžia negerti paskirtų vaistų, o po kurio laiko grįžta su išsivysčiusiu miokardo infarktu, nes kraujagyslė užsitrombavo. Taip pat svarbu tęsti adekvatų antihipertenzinį gydymą, prižiūrėti, kad arterinis kraujospūdis būtų normos ribose ir vartoti antilipidinius vaistus, palaikant normalų cholesterolio kiekį kraujyje“, – teigia kardiologas R. Mažutavičius.

Užkirsti kelią ligoms galima reguliariai pasitikrinant sveikatą

Gydytojas akcentuoja, kad norintieji sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų pasirūpinti sveika gyvensena – sureguliuoti svorį, mesti rūkyti, 3–4 kartus per savaitę atlikti fizinius pratimus, daugiau judėti ir sveikai maitintis.

„Vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų turėtų nepamiršti pasinaudoti nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Jos dalyviams atliekami reikalingi prevenciniai tyrimai, įvertinami turimi rizikos veiksniai, o esant būtinybei – sudaromas individualus gydymo planas“, – aiškina R. Mažutavičius.

Anot jo, prevencija itin svarbi ir turintiems įgimtų rizikos veiksnių dėl pirmos eilės giminaičiams fiksuotų kraujotakos sistemos ligų atvejų. Tokiems asmenims rekomenduojama kasmet pasidaryti kraujo tyrimus, pamatuoti cholesterolio kiekį, kraujo spaudimą, sužinoti gliukozės parametrus bei užsirašyti kardiogramai. Šie veiksmai padės užkirsti kelią ligos atsiradimui ir, esant poreikiui, gydymą pradėti laiku.