Gegužės 7–8 dienomis per Kėdainių kraštą nusirito po metų pertraukos sugrįžusi aplinkos tvarkymo iniciatyva „Darom“, šiemet kvietusi ne tik patiems surinkti, bet ir išrūšiuoti bei atvežti surinktas atliekas į priėmimo aikštelę.

Vaikai darbo nebijo

Prie akcijos „Darom“ prisijungė ir švietimo įstaigos. Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos mokytoja Vaida Krasauskienė pasidžiaugė, jog jos mokiniai į mokyklos organizuojamą talką rinkosi labai noriai. „Žinoma, pirmiausia dūkom! Juk tiek nesimatė! Tad viskas prasidėjo anekdotais, įspūdžių dalinimusi, gaudynėmis ir net laipiojimu po medžius… Paauglystė! – šypsojosi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė V. Krasauskienė. – O tada su gera nuotaika kibome į darbus. Į atskirus maišus rinkome plastiką, stiklą, popierių. Kai kam naujiena buvo, jog benzino kolonėlėje pirktos kavos puodelis yra plastikas, o ne popierius. Sužinojome naujų dalykų besikalbėdami. Mano vaikai labai darbštūs, paslaugūs. Jie nesibaido darbo. Kiti jau turi darbus vasarai, o tėvams ir seneliams padeda nuolat. Kai prisimenu, kokie buvo penktoje klasėje ir kiek morališkai užaugę dabar, labai žaviuosi jais. O ir fiziškai tvirti, nes per karantiną nesėdi tik prie kompiuterio, sportuoja su kūno kultūros mokytoju, noriai vykdo užduotis, keliauja kilometrus.“

Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos mokiniai taip pat dalyvavo akcijoje „Darom“. (V. Krasauskienės nuotr.)

Tvarkė viešąsias erdves

Mieste ir rajone netrūksta tuščių pastatų, iš kurių išsikelia centralizuojamos įstaigos. Viena tokių problemine tampančių vietų – buvusios Kėdainių miškų urėdijos pastatas ir jo aplinka S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje – neliko nepastebėta akcijos „Darom“ dalyvių. Sutvarkyti aplinką prie pastato pasisiūlė savivaldybės darbuotojai iš Viešosios tvarkos ir kitų skyrių, kurie su šeimomis šioje vietoje darbavosi praėjusio penktadienio pavakare. Stiklo, plastiko, popieriaus atliekos buvo rūšiuojamos į akcijos „Darom“ skirtus rūšiavimo maišus, o žaliosios atliekos – į miesto seniūnijos skirtus didžiuosius maišus.

Mieste surinktas šiukšles vežė seniūnijos skirtas transportas.

Sutvarkyta aplinka prie buvusio miškų urėdijos pastato S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse. („Kėdainių mugės“ nuotr.)

Gausus sąrašas

Akcijos „Darom“ internetinėje svetainėje buvo pateiktas net 64 tvarkytinų vietų Kėdainių mieste ir kaimiškosiose seniūnijose sąrašas. Tvarkytinas vietas „Darom“ žemėlapyje žymėjo ir pavieniai žmonės.

Įmonių, įstaigų darbuotojai, įvairių organizacijų nariai, mokytojai, bendruomenės, šeimos, kaimynai ir pavieniai žmonės, neabejingi gamtai ir supančiai aplinkai, iš įvairiausių vietų rinko ir rūšiavo šiukšles. O jų, kaip liudija socialiniuose tinkluose pasklidusios nuotraukos, dar labai gausu.

Visą Lietuvą apimančios iniciatyvos „Darom“ internetinėje svetainėje žmonėms buvo pasiūlyta fiksuoti sutvarkytas vietas – kaip jos atrodė prieš ir po sutvarkymo. Vis tik vienas talkos dalyvis, praėjusį penktadienį rinkęs padangas ir plastmasines automobilių dalis buvusio Kėdainių karinio aerodromo prieigose, pasiūlė priešingai: reikėtų filmą sukurti, kaip kasmet sutvarkoma vieta pamažu, per kelis mėnesius vėl užpildoma gamtai ir žmogui pavojingomis, specifinėmis atliekomis… Ir akivaizdu, kad jos atvežtos ne tik lengvaisiais automobiliais, bet ir išverstos iš priekabų, krovininių automobilių.

Atsikrato lengviausiu būdu

Atliekų, kuriomis atsikrato gyventojai, miesto prieigose ir pačiame mieste dar yra daug. Žmonės lengviausiu būdu atsikrato tomis atliekomis, kuriomis yra sudarytos sąlygos atsikratyti teisėtai: mieste ir rajone yra rūšiavimo konteineriai, stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelė J. Basanavičiaus gale. Žaliąsias atliekas iš gyventojų nemokamai priima Zabieliškio sąvartynas, o statybines atliekas nemokamai galima pristatyti patiems į surinkimo aikštelę mieste. Vis tik ne visi kėdainiečiai naudojasi šia galimybe, o kai kurie ir kritikuoja praėjusiais metais priimtą valdžios sprendimą pašalinti stambiuosius atliekų konteinerius, vadinamuosius „laivus“, iš miesto ir rajono teritorijos. Būtent į šiuos didelius konteinerius žmonės mesdavo žaliąsias ir statybines atliekas. Tiesa, ne tik jas, bet ir tai, ko nebuvo galima – pavyzdžiui, automobilių ardymo liekanas. Dabar gi, panašu, pildosi kėdainiečių prognozė: žmonės, nelikus didžiųjų konteinerių, atliekomis atsikrato pamiškėse, pakelėse, atokesnėse vietose. Vis tik konteinerių sugrąžinimas, kaip prieš metus aiškino savivaldybė, reikštų mokesčio už atliekų tvarkymą didinimą patiems gyventojams.

Priemiestyje, buvusio karinio aerodromo teritorijos prieigose – gausu nelegalių sąvartynų. („Kėdainių mugės“ nuotr.)

Reikia ir išgabenti

Praėjusio penktadienio popietę Kėdainių miesto seniūnijos darbuotojai ir talkininkai rinko atliekas Elevatoriaus gatvėje ir palei kitus kelius buvusio karinio aerodromo teritorijos prieigose. Akcijoje dalyvavęs kėdainietis žvejys Mindaugas sakė, jog dar prieš keletą metų akcijos „Darom“ tvarkymosi žemėlapyje sužymėjo tvarkytinas vietas aerodrome, o šiemet jas dar papildė naujomis. Labiausiai aplinkos tvarkymo savanorį liūdina gamtai kenksmingiausios atliekos, padangos, tepalai ir kitos. „Surinkti į krūvas mes, paprasti piliečiai, galime, tačiau reikia, kad jas paimtų, išvežtų. Vienas žmogus to nepadarys“, – pažymėjo aktyvus kėdainietis.

Tiek mieste, tiek pamiškėse, pakelėse nuolat kaupiasi krūvos automobilių ardymo atliekų – sėdynių, plastmasinių detalių (buferių, panelių ir kitų), kurių nerenka atliekas tvarkanti įmonė ir nepriima Kėdainiuose veikianti atliekų aikštelė. Pagal oficialią tvarką, šių atliekų kelias vestų į Kaune veikiančią atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonę. Kaip teigia specialistai, legaliai veikiančios automobilių ardymo įmonės dauguma atvejų turi tokias sutartis ir už paslaugas moka pinigus, tačiau šešėline automobilių remonto veikla užsiimantys asmenys oficialiai atliekų niekur priduoti negali, todėl ir užpildo jomis pakrūmes, pamiškes ar sukrauna prie konteinerių.

Praėjusį penktadienį Kėdainiuose vykusios akcijos metu dalį šių atliekų surinko seniūnijos darbuotojai ir savanoriai, o už jų išvežimą ir priėmimą Kaune žadėjo sumokėti savivaldybė, taigi, kol vieni veža ir verčia atliekas priemiestyje, išlaidas už jų tvarkymą teks padengti mokesčių mokėtojams.

Panašios naujienos