Bibliotekoje – viltį puoselėjanti Ukrainos moterų paroda

Gruodžio 16 dieną Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, Kraštotyros parodų erdvėje, atidaryta dviejų Ukrainos kūrėjų – Olgos Šypilovos (tapyba) ir Olenos Maškinos (skrebinimas, mišri technika) darbų paroda „Puoselėju viltį“. Per atidarymą spindėjo šypsenos ir žvilgėjo ašaros, susipynė skausmingi išgyvenimai ir dėkingumas.

Kurdamos išlieja susikaupusias emocijas

Meno kalba – universali. Ji padeda išlieti emocijas, namų ilgesį ir rūpestį dėl savo šalies, neprarasti vilties. Apie tai – ši dviejų ukrainiečių moterų, prieglobstį nuo karo audrų radusių Kėdainiuose, paroda. „Lietuva su mumis kažką daro…“ – pro ašaras šypsojosi Olga, pasakodama apie emocijas, kurios įkvepia tapyti spalvingus paveikslus. Juose – ukrainietė mergaitė: liūdinti, besišypsanti, nustebusi, pavargusi, dėkinga, trokštanti taikos, ramybės… O ryškiausias jausmas, kurį Olga ir Olena patiria būdamos čia, Kėdainiuose – dėkingumas joms padedantiems žmonėms. Nemažai jų dovanotų darbų, kaip padėkos ženklas, iškeliavo į lietuvaičių namus.

„Ukrainoje mėgau tapyti gamtą akvarele. Prieš prasidedant karui pagal užsakymus tapiau portretus. Na, visa tai nutrūko, bet galbūt ir čia, laikui bėgant, gausiu užsakymų… O kai atvykome į Lietuvą, mus pasitiko su tokia šiluma, kad iš to jausmo atsirado šie piešiniai. Dabar man norisi kurti būtent tokiomis spalvomis ir būtent tokia tema. Kūriniai nori pasirodyti, nori prabilti, todėl jie ir gimsta. Tapau ukrainietes mergaites tautiniais kostiumais. Ateityje paveiksluose atsiras ir lietuvaitė, nes dabar studijuoju jūsų tautinį kostiumą, jo niuansus. Man tai irgi labai įdomu. Viskas dar prieš akis. Ačiū vyrui, vaikams, kad suteikia man laiko tapyti. Nemažai savo paveikslų padovanoju žmonėms, kurie mums svarbūs. Mums čia padeda labai geri žmonės“, – šypsojosi moteris, į kūrybą pasinerianti po darbo dienos „LTP Texdan“ gamykloje, kurioje dirba siuvėja.

Emocijas išreiškia tapydama

Olgai atrodo, kad būtent paveiksluose ji gali geriau parodyti žmonėms savo emocijas, palaikyti ukrainiečius, ir ne tik morališkai. Dalį pelno, gauto pardavus savo darbus, moteris perveda į kariuomenės banko sąskaitą Ukrainoje arba Ukrainos fondą Lietuvoje. „Juk Ukraina labai vertai gina šalies garbę ir orumą – ir kaip ja nesižavėti!” – sako kūrėja, su vyru ir trimis atžalomis į mūsų šalį atvykusi iš, galima ir taip pasakyti, paties įvykių epicentro – Kramatorsko miesto Donecko srities šiaurėje. Nors, kaip žinia, šiandien Ukrainoje saugių vietų praktiškai nebeliko…

Įdomūs kūriniai priverčia aiktelėti

Kita parodos autorė, Olena Maškina, taip pat prisipažino, kad karas jos kūrybą paveikė jai pačiai netikėta kryptimi: įsikūrus mūsų mieste ir sukūrus pirmuosius darbus, jos kūrybą gerai pažįstantys žmonės pastebėjo, kad darbai tapo švelnesni. Vėliau ji, sako, grįžusi prie savo pamėgtų spalvų ir temų. Architektė, Ukrainos dizainerių sąjungos narė Olena skrebinimu (angl. scrapbooking) užsiima aštuonerius metus, dirba mišria technika. Ji gimė, augo, institutą baigė antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkove. Kėdainiuose apsistojo su dukra, vyras liko šeimos namuose Charkovo priemiestyje.

„Tęsiu savo darbus Lietuvoje, kuriu labai daug, galima sakyti, beveik 24 valandas per parą. Ukrainoje likęs vyras perdavė siuntiniuose beveik visas mano dirbtuves: medžiagas, priemones…“ – per parodos atidarymą pasakojo autorė. Parodoje eksponuojami neįtikėtino grožio rankomis kurti albumai, bloknotai, atvirukai, skirtukai knygoms, kalėdinės dekoracijos. Jų pagrindą sudaro popierius, padengiamas tekstūrine dekoravimo pasta ir įvairiais dažais. Olena pasakojo labai mėgstanti naudoti augalus, taip pat nedidelius objektus, pavyzdžiui – sagas. „Spalvos – mano silpnybė. Man patinka paimti neišraiškingą, beveidį daiktą, įkomponuoti jį į kūrinį, keisti jo paskirtį, spalvą, stilistiką. Tai žavi. Daugiausia kuriu vintažo, gotikos ir „steampunk“ stiliumi“, – sakė Olena.

Kaip į jos kūrinius reaguoja lietuvaičiai? Per parodos atidarymą galima buvo įsitikinti, jog ir aikteli iš nuostabos, žavisi, gėrisi… Moteris įsiminė kalėdinėje mugėje išgirstą komentarą: „To dar nebuvau niekada mačiusi!“

Dviejų vienodų darbų – nebūna

Mėgstamiausias jos kūrybos objektas – užrašų knygelė, kurioje galima užsirašyti savo mintis, eilėraščius, patikusias citatas, piešti eskizus, saugoti paslaptis. „Mano profesija – architektė. O architektus moko, kad pradžioje yra nauda, paskui – grožis. Galbūt todėl aš pasirinkau bloknotus, nes jie naudingi“, – pasakodama šypsojosi autorė. Taigi, bloknotai skirti rašyti, albumai – laikyti nuotraukas ir prisiminimus. Kai kas juose kaupia šeimos, giminės istoriją, reikšmingų gyvenimo įvykių liudijimus, o išraiškingo erdvinio reljefo darbais galima dekoruoti namų, biuro interjerą.

„Susipažinusi su skrebinimo technika, ją tiesiog įsimylėjau, negaliu pasakyti, kodėl – tai kažkokia chemija, – šypsojosi Olena. – Labai daug laiko skiriu mokymuisi iš garsiausių šios srities specialistų. Nuolat mokausi, kad įvaldyčiau šią techniką iki tobulumo, sužinočiau naujienas. Tuo dabar gyvenu (…). Ši technika užburia galimybe maišyti medžiagas, stilius ir kryptis. Tai begalinė versmė, leidžianti išreikšti individualią pasaulio viziją. Niekada nesukuriu dviejų vienodų darbų. Kūrybos proceso pradžioje turiu idėją, sumanymą. Kai pradedu dirbti, kūrinys ima pats kalbėti su manimi. Tai abipusis ryšys. Tad niekada nežinau, koks bus galutinis rezultatas.“

Kviečia aplankyti parodą

Abi parodos autorės teigė, kad būtų labai laimingos, jei lietuvaičiai taip pat susidomėtų jų darbais. Apžiūrėti parodą galima iki kitų metų sausio 12 dienos adresu Didžiosios Rinkos a. 5, Kėdainiai. Prie ekspozicijos rasite ir abiejų kūrėjų kontaktinius duomenis.

I. Pryvalovos nuotraukos

Titulinė nuotrauka: Namų ilgesį, rūpestį dėl Tėvynės, dėkingumą kėdainiečiams ir kitas susikaupusias emocijas Olga Šypilova (kairėje) išreiškia tapydama. Olena Maškina pasinėrusi į kūrybą skrebinimo ir mišria technika, kuri jai leidžia išreikšti individualią pasaulio viziją.