Amžiną meilę vienas kitam prisiekę Kėdainių jaunavedžiai po civilinės metrikacijos neretai suka link naujojo pėsčiųjų tilto per Nevėžį arba važiuoja fotosesijai į miesto parką ir ten ant tiltų turėklų kabina spynas, tikėdami, kad jas užrakinę ir raktelius įmetę į upę, bus neišskiriami. Tik tie neblėstančios meilės simboliai gana greitai pradeda rūdyti…
„Tų spynų yra ir miesto parke, ir ant pėsčiųjų tilto, tiesa, dar nedaug. Kai kurios jų surūdijusios, tai estetinis vaizdas nekoks. Tikiuosi, kad bent raktelių jaunavedžiai nemeta į upę, nes dabar spynos yra užspaudžiamos“, – sako Kėdainių miesto seniūnas Algirdas Krivičius.
Tradicija ne lietuviška
„Nors pati esu jauna, man 27-eri, šios mados aš nepateisinu. Jei tokių surūdijusių spynų atsiras daugiau, tos rūdys pažeis ir turėklus, reikės juos perdažyti, vėl bus eikvojamos mokesčių mokėtojų lėšos. Geriau jau jaunavedžiai rūpintųsi savo meilę išsaugoti kitais būdais, nei kabinėti rūdijančias spynas ant tiltų“, – savo nuomonę išsakė Elija.
„Čia tokia jaunimo atrakcija, mada tokia. Vieni pakabino ir kitiems reikia. Jei tos spynos estetiškai atrodo, tai nieko, bet tokios, kur ant sandėliukų ar vartų kabina, čia tikrai netinka. Nesinorėtų, kad jų būtų prikabinta tiek, kiek, pavyzdžiui, Vilniaus Užupyje, bet čia tiek jų ir nebus, nėra tiek vestuvių Kėdainiuose“, – šypteli miesto parke sutiktos dvi draugės Audronė ir Alvyda.
„Nelabai mums toks vaizdas patinka, kam čia tiltui reikalinga papildoma apkrova? Apskritai, ta tradicija ne mūsų. Lietuviška tradicija yra jaunąją per tiltą pernešti, o svetimos tradicijos mums nėra priimtinos. Kita vertus, tie tiltai be spynų tvarkingiau atrodo“, – teigė Zita ir Jolanta.
„Tai dar gerai, kad ant pėsčiųjų tilto turėklų toks tinklas uždėtas, skylutės visai mažos, tai nėra kaip tų „grožių“ kabinti. Kitu atveju, įsivaizduoju, kaip tas tiltas atrodytų.
Viename Latvijos miestų mačiau kaip galima išspręsti šią problemą, kad ir jaunavedžiai galėtų įsiamžinti, ir bendram estetiniam vaizdui nekenktų – ogi, prie upės pastatytas iš metalo pagamintas „meilės medis“, ant kurio ir kabinamos visokios spynos, o rakteliai sudedami į tokį seifą, tai nereikia jų mėtyti į upę ir teršti gamtos“, – apie kaimyninėje šalyje matytą vaizdą pasakoja kėdainietė Teresė.
Įkvėpė eilėraščiui
„Rūdija spynos ant tiltų ir atrakinamos jos be raktelių“ – tokiais žodžiais prasidedantį eilėraštį parašiau gal prieš kokius trejus metus, pamačiusi tas rūdijančias spynas. Eilėraščiu norėjau pasakyti, kad Dievo meilė išlieka amžina ir spynos neužrakina meilės, ji tiesiog negali būti užrakinta. Jei išeina meilė, tai išeina, rakink kiek tik nori. Gal todėl ir rūdija tos spynos, kad žmonės kartu gal jau nebegyvena…
G. Sereikienė. 
Man tos spynos netrukdo, nors kai kurios jau tikrai labai surūdijusios, čia toks jaunimo žaidimas sakyčiau, negali jo už tai smerkti. O spynos jos visos kada nors surūdys, auksinių juk čia nepakabinsi“, – sako kraštietė poetė Genė Sereikienė.
Pasaulyje paplitusi mada
„Ta jaunavedžių įsiamžinimo tradicija paplitusi visame pasaulyje. Teko būti Prancūzijoje, tai ten ant to vadinamo karalių tilto, pamatytumėt, kiek tų spynų prikabinta – tūkstančiais, yra ir surūdijusių, visokių. Šalia tilto įsikūrę gatvės prekeiviai net parduoda specialias spynas su vardais ar simboliais.
Kai kur tas ant tiltų sukabintas spynas nukabinėja. Mums kol kas Kėdainiuose dar neteko daryti tokių darbų. Iš miestiečių nesame sulaukę skundų, o jei sulauktume, reikėtų svarstyti, ką čia daryti, tartis su architektais, koks jų požiūris į tai“, – sako Kėdainių miesto seniūnas A. Krivičius.
Ar spynos saugo kėdainiečių meilę?
Kaip matyti iš Kėdainių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus duomenų, santuokų mūsų rajone pastaruosius trejus metus buvo daugiau nei ištuokų (2020 m. – 203 santuokos ir 146 ištuokos, 2021 m. – 240 vestuvių ir 123 skyrybos, 2022 m. – 266 santuokos ir 137 ištuokos), bet šie metai yra kitokie. Per pirmus keturis mėnesius susituokė 36 kėdainiečių poros, o skirtingais keliais pasuko 54 poros. Matyt, tos rūdys savo padarė…