Tvarumas kapinėse: žmonių įpročiai keičiasi, bet atliekų prie kapinių per Vėlines – vis dar kalnai

Per Vėlines visoje Lietuvoje į kapines suplūsta minios žmonių. Kartu su pagarba išėjusiems artimiesiems kasmet jie atsineša ir daug žvakių, dirbtinių gėlių ar kitų dekoracijų, kurios vėliau virsta atliekomis.

Aplinkotvarkos specialistai skaičiuoja, kad lapkritį atliekų prie kapinių susidaro net šešis–aštuonis kartus daugiau nei kitais mėnesiais. Tiesa, įžvelgiami ir teigiami pokyčiai. Vis daugiau žmonių pagarbą išėjusiems artimiesiems reiškia ne žvakučių gausa.

Naujas požiūris į kapo priežiūrą

Aplinkotvarkos paslaugų įmonės „Ecoservice“ duomenimis, didžiausią šalia kapinių susidarančių atliekų dalį sudaro žaliosios atliekos – nuvytusios gėlės ir lapai. Taip pat daug surenkama plastiko ir stiklo – žvakidės, jų likučiai ir dirbtinės gėlės.

Pastebima, kad šiemet artimieji kapus pradėjo tvarkyti gerokai anksčiau nei įprastai – net darbo dienomis žmonių tiek, kiek anksčiau būdavo tik savaitgaliais. Anot bendrovės atstovų, tam įtakos turi ir vaikų rudens atostogos, kai šeimos planuoja išvykas, ir ankstyvos šalnos, dėl kurių medžiai greičiau numetė lapus.

Aplinkotvarkos specialistai primena: didelę dalį prie kapinių surenkamų atliekų galima perdirbti, jei jos tinkamai išrūšiuotos ir neužterštos. Tad, tvarkant sudegusias žvakes, rekomenduojama išimti likusį vašką ir atskirti skirtingas medžiagas – plastiko, stiklo ar metalo detales. Tokios atliekos turėtų keliauti į joms skirtus konteinerius, o ne kartu su gėlėmis ar lapais. Tik taip žaliosios atliekos gali būti panaudotos kompostui gaminti, o ne grąžintos perrūšiuoti.

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad plastikinės gėlės ir žibintai nėra perdirbami, todėl juos reikėtų mesti į mišrių atliekų konteinerius.

„Ecoservice“ darbuotojai teigia, kad pasitaiko atvejų, kai gyventojai į konteinerius prie kapinių atveža ir buityje susidariusių atliekų. Taip elgtis, anot jų, apskritai yra draudžiama.

Vis dėlto Vilniaus ir Klaipėdos krematoriumų „Cremains“ vadovas Justinas Savickas mano, kad tvarumo klausimas prasideda ne prie konteinerio, o nuo asmeninio požiūrio. Kasdien savo darbe matydamas, kokios tendencijos vyrauja laidojant ir prižiūrint artimųjų kapus, pašnekovas tvirtina, kad tvarumas kapinėse – ne tik apie tai, kur mesti žvakidės dangtelį, bet ir apie tai, kaip mes suprantame pagarbą artimajam.

„Pavyzdžiui, jauni žmonės jau renkasi paprastesnius, tvarkingesnius, minimalistinius kapus, kurie reikalauja mažiau priežiūros, mažiau dekoravimo. Vyresnio amžiaus žmonėms vis dar svarbu meilę parodyti per gausą – daug žvakių, gėlių, dekoracijų“, – sako J. Savickas ir priduria manantis, kad tai kyla iš istorinių nepritekliaus laikų, kai rūpestis kitais buvo matuojamas tuo, kiek daug gali duoti.

Pašnekovo teigimu, kapų priežiūros tendencijas koreguoja ir tai, kad pastaraisiais metais daugėja kremavimo atvejų – tai reiškia mažesnes kapavietes ir paprastesnį kapų puošimą. Įprastas kapavietes vis dažniau ima keisti kolumbariumai, o tokios vietos ne tik atrodo estetiškai, bet ir nereikalauja gausios priežiūros.

Ne žvakių skaičius parodo, kiek mylėjome

Pasak J. Savicko, kapų prižiūrėjimo kultūra po truputį keičiasi ir dėl praktinių priežasčių. Vis daugiau žmonių renkasi stiklines žvakides su keičiamais įdėklais – taip ir pigiau, ir tvariau. Kiti kuria mišrias gėlių kompozicijas – jungia dirbtines ir gyvas gėles, naudoja eglišakius ar kitus spygliuočius, kad nereikėtų visos kompozicijos keisti vos po kelių savaičių. Tokie sprendimai ne tik gražūs, bet taip pat tvaresni.

„Kai kalbame apie tvarumą kapinėse, reikia žiūrėti plačiau – tai ir mažesnės, švaresnės kapavietės, ir natūralesni sprendimai. Pastebime, kad vis daugiau žmonių renkasi biokapsules, pagamintas iš lininio pluošto ar kitų biologiškai yrančių medžiagų. Kai kurie net renkasi urnas iš druskos, suyrančias tiek vandenyje, tiek žemėje“, – pasakoja J. Savickas.

Anot jo, vis daugiau žmonių pradeda suvokti, kad tikrasis atminimas – ne išorinė forma, o laikas, kurį skiriame prisiminimui.

„Man labai įstrigo vieno kunigo žodžiai: „Šiandien gėlės žydi, rytoj jos metamos į krosnį.“ Manau, tai puikus priminimas, kad svarbiausia – prisiminti ir mažiau galvoti, ką ir kaip mato kiti. Užtenka ateiti, pabūti tyloje, uždegti vieną žvakutę. Tiek ir užtenka, kad prisiminimas būtų tikras“, – pabrėžia J. Savickas.

Toks požiūris, pasak jo, nors lėtai, skverbiasi į mūsų kasdienybę. Vis daugiau šeimų renkasi minimalistinį kapų tvarkymą, mažiau plastiko, daugiau natūralių medžiagų. Kai kurie net iš anksto planuoja savo laidotuves, rinkdamiesi ekologiškus karstus ar biournas.

Ritualinių paslaugų srityje ne vienus metus dirbantis J. Savickas pastebi, kad tvarumo sąvoka kapinėse apima daug daugiau nei atliekų rūšiavimą. Jo teigimu, tai mūsų visų santykis su gamta, tradicijomis, net pačia mirties samprata.

„Kai žmogus pradeda galvoti, kaip nori būti palaidotas, jis neišvengiamai pradeda galvoti ir apie tai, ką paliks po savęs – ne tik emocine, bet ir fizine prasme“, – sako J. Savickas.

Norint tvariau pasirūpinti artimųjų amžinojo poilsio vieta, pašnekovo teigimu, galima pradėti nuo nesudėtingų, bet veiksmingų dalykų: rinktis daugkartines žvakides, naudoti gyvas gėles, o jei tai neįmanoma, derinti gyvas ir dirbtines gėles ir, žinoma, nepatingėti išrūšiuoti susidariusias atliekas. Tai labai palengvina žmogaus darbą ir leidžia labiau tausoti aplinką.

Pranešimas žiniasklaidai