Birželio 23 d. 18 val. 1863 metų sukilimo muziejuje Paberžėje, Kėdainių rajone, įvyks 1863-1864 m. sukilimo vado Zigmanto Sierakausko gimimo metinių paminėjimo renginys, kuriame dalyvaus ir karo istorijos klubo „Juodasis parakas“ nariai.
Renginys nemokamas.
Karo istorijos klubas ,,Juodasis Parakas“ – tai grupė entuziastų besidominčių ir rekonstruojančių XVIII a. pab. – XIX a. karybą. Klubo veikla apima 1794 metų T. Kosciuškos sukilimą ir XIX a. vykusius sukilimus prieš Rusijos imperiją.
ZIGMANTAS SIERAKAUSKAS
1863-1864 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas gimė 1826 m. gegužės 29 d. Voluinėje. Mokėsi namuose, vėliau – gimnazijoje, Sankt Peterburge studijavo matematiką, istoriją, geografiją, statistiką, teisę. Mokėjo vokiškai, angliškai, prancūziškai, totoriškai. Pasisakė prieš baudžiavą ir fizinių bausmių taikymą.
Baigęs mokslus aukso medaliu, Vilniuje jis pamilo Apoloniją iš Dalevskių šeimos. Jos broliai kurpė slaptas organizacijas prieš carinę valdžią, buvo teisiami ir siunčiami į Sibirą. 1862 m. jis susituokė su Apolonija. Vestuvėse dalyvavo būsimi sukilimo vadai: Konstantinas Kalinauskas, Jokūbas Geištoras.
Įsiplieskus sukilimui, ėmėsi karo vado pareigų. Ruošė ir organizavo kovotojus, dalyvavo mūšiuose. Buvo vienas iš nedaugelio profesionalaus karinio pasirengimo vadų. Jo vadovaujamoje rinktinėje buvo apie 2500 kovotojų, daugiausia veikusių Raguvos, Medeikių ir Biržų apylinkėse.
Z. Sierakauskas buvo sužeistas po nesėkmingų kautynių netoli Biržų, įvykusių 1863 m. gegužės 7-9 d. suimtas ir kalintas Vilniuje.
Tardymų metu iš jo buvo bandoma išgauti informaciją apie kitus sukilėlius, viliojant malonės pažadais. Jis nepasidavė ir Apolonijai rašė:
„Mano Angele, vakar sužinojau, kad galiu gyventi ir būti laisvas su viena maža sąlyga: jei išduosiu <..>. pasakiau, kad <..> neišduosiu. Man buvo duota suprasti, kad pasirašiau mirties nuosprendį. Todėl privalau mirti – mirsiu tyras ir nepriekaištingas. Pasakyk man, Angele, ar galėjau pasakyti kitaip? Mylėsiu tave ir saugosiu tave bei kūdikį, o tada susijungsiu su tavimi danguje. Manau, pirmadienį mirsiu.“
Vilniaus generalgubernatoriaus Muravjovo – Koriko įsakymu birželio 27 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) pakartas Lukiškių aikštėje. Vado palaikai slapta užkasti Gedimino kalne, šeima suimta ir ištremta į Samarą.
2017 m. Gedimino kalne turbūt rasti atskirai palaidoti palaikai, ant kurių dešinės rankos rastas auksinis žiedas su įrašu vidinėje pusėje esančiu įrašu: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“
Šaltinis: Kėdainių krašto muziejaus inf.
