Pirmadienis, 27 spalio, 2025
5.4 C
Kėdainiai
PradžiaIš arčiauOro balionai iš Baltarusijos: įžūli kontrabanda ar hibridinis karas?

Oro balionai iš Baltarusijos: įžūli kontrabanda ar hibridinis karas?

-

Per praėjusią savaitę 4 kartus, 3 naktis iš eilės, uždarytas Vilniaus oro uostas dėl, kaip skelbiama, kontrabandą iš Baltarusijos gabenančių meteorologinių oro balionų. Sutrikdyta jau šimtai lėktuvų skrydžių, nepatogumus patiria tūkstančiai keleivių, o oro uostai skaičiuoja dešimttūkstantines žalas kaskart.

Lietuvos gyventojai neramiai žvalgosi į dangų ir savo atostogų ar verslo planus svečiose šalyse, nes nėra tikri, jog jiems sklandžiai pavyks išskristi. Gyventojai tikisi tvirtų valstybės vadovų žingsnių.

Kontrabanda skristų į miškus, ne – į oro uostus

Kėdainietis verslininkas ir politikas, UAB „Daumantai LT“ vadovas Saulius Grinkevičius, dažnai verslo ir asmeniniais reikalais keliaujantis lėktuvais, neslepia manantis, jog tai labiau panašu į diversijos aktus nei į kontrabandininkų.

S. Grinkevičius: „Labai keistai skamba, kai viešai aiškinama, jog tais balionais skraidinamos kontrabandinės cigaretės. Manau, čia ir kvailiui aišku, kad tai yra diversinės priemonės iš Baltarusijos pusės“. („K. m.” archyvo nuotr. / fotografas Rolanas Valionis)

Verslininkas ir kitą savaitę turintis suplanuotą skrydį per Vilniaus oro uostą neslepia pasipiktinimo dėl susidariusios situacijos.

„Man ši problema aktuali ir kaip keleiviui, ir kaip piliečiui, – pripažįsta S. Grinkevičius. – Labai keistai skamba, kai viešai aiškinama, jog tais balionais skraidinamos kontrabandinės cigaretės. Manau, čia ir kvailiui aišku, kad tai yra diversinės priemonės iš Baltarusijos pusės“.

Ilgametis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs rajono meras S. Grinkevičius tikisi, jog šalies vadovai imsis griežtų priemonių.

„Mano valia būtų, aš po tokių įvykių iškart uždaryčiau valstybės sieną su Baltarusija, – svarsto politikas. – Čia jau vyksta karas, o pas mus šalies žiniasklaidai vis kalbama apie kontrabandą. Kai kontrabandininkų tikslas buvo permesti prekę per sieną, oro balionai skrido į miškus, dabar jie kažkodėl skrenda į oro uostus“.

Ne laikas rietenoms, reikalingi greiti sprendimai

„Gerai, kad premjerė pagaliau sureagavo, – „Kėdainių mugei“ sakė Kėdainių r. savivaldybės tarybos narė liberalė Sandra Barzdienė. – Bet tiesą sakant, šitie sprendimai turėjo būti ieškomi seniai, dar tada, kai pirmasis dronas nukrito Lietuvoje. Tada jau buvo aišku, kad tokie dalykai kartosis.“

Pasak S. Barzdienės, ne tik dronai — meteorologiniai balionai jau seniai buvo aiški indikacija, kad tai gali būti hibridinės atakos dalis.

S. Barzdienė: „Kodėl veikti pradedama tik tada, kai oro uostai sustoja, skrydžiai atšaukiami, o žmonės įstrigę?” („K. m.” archyvo nuotr. / fotografas Rolanas Valionis)

Tai nebuvo staigmena, tai buvo įspėjimas, kurį valdžia tiesiog ignoravo.

„Kodėl veikti pradedama tik tada, kai oro uostai sustoja, skrydžiai atšaukiami, o žmonės įstrigę? – stebisi jauna politikė. – Reikia sprendimų per minutes, ne po kelių mėnesių.

Šiandien Vilniaus oro uoste ir vėl keliautojai priversti keisti savo planus.“

„Ir dar — šiandien vyriausybė atrodo visiškai išsibalansavusi.

Trūksta aiškaus lyderystės centro, koordinacijos ir stabilumo.

O tokiose situacijose tai gali mums brangiai kainuoti nacionalinio saugumo prasme, – situaciją šalyje vertina S. Barzdienė. –  Tai ne vieta politinėms rietenoms. Turi būti vienas tikslas — valstybės saugumas ir greiti, konkretūs sprendimai.”

Balionai kasnakt ir jų vis daugiau

V. Vitkauskas: „Vėjo kryptis ir atvaizdų kryptis buvo būtent nukreipta į Vilniaus oro uostą“. (LRT nuotr.)

Kaip praneša naujienų agentūra ELTA, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKSC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad sekmadienį šalies radarų sistemos, palyginti su penktadieniu ir šeštadieniu, fiksavo keliskart daugiau vizualinių atvaizdų.

„Vakar buvo didesnis intensyvumas stebėtų atvaizdų mūsų radarų sistemose, lyginant su užvakar vakaru ir vakar rytu.

Fiksuota 66 atvaizdai – tai, lyginant su vakar diena, yra porą kartų daugiau“, – LRT Radijui pirmadienį sakė V. Vitkauskas.

Jo teigimu, fiksuoti meteorologiniai oro balionai skrido link Vilniaus oro uosto, todėl ir buvo priimtas sprendimas jį laikinai uždaryti, siekiant užtikrinti aviacinį saugumą.

„Užtai ir buvo priimtas sprendimas, nes vėjo kryptis ir atvaizdų kryptis buvo būtent nukreipta į Vilniaus oro uostą“, – nurodė NKVC vadovas.

Galimi balionai buvo fiksuoti Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.

Pasak V. Vitkausko, pirmadienio rytą rastas ir sulaikytas vienas iš oro balioną turėjusių perimti asmenų.

„Šį rytą vienas iš šios nakties partijos yra surastas, manau, jų bus ir daugiau“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad sekmadienio vakarą dėl meteorologinių oro balionų sustabdytas orlaivių eismas Vilniaus oro uoste, jo veikla atnaujinta pirmadienio paryčiais.

Reaguojant taip pat uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktai su Baltarusija. Kol kas jie uždaryti neribotam laikui – bent iki pirmadienio ryto, kai Vyriausybėje posėdžiaus Nacionalinio saugumo komisija ir priims atitinkamus sprendimus šiuo klausimu.

Pastaruoju metu dėl kontrabandai naudojamų meteorologinių balionų vis sustabdoma Vilniaus oro uosto veikla. Tokie incidentai fiksuoti antradienio, penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarais. 

Dėl pasikartojančių incidentų pirmadienį premjerė Inga Ruginienė šaukia Nacionalinės saugumo komisijos posėdį. Pasak politikės, susitikimo metu žadama ieškoti ilgalaikių priemonių krizei spręsti. Ji neatmetė, kad pirmadienį bus nutarta uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus su Baltarusija ilgesniam laikotarpiui.

Savo ruožtu Prezidentūra sako, kad, siekiant suvaldyti situaciją, gali būti svarstoma riboti tranzitą į Kaliningradą bei ilgesniam laikui uždaryti sieną su Baltarusija.

Sutrikdyta virš 170 skrydžių

V. Kšanas: „Tų balionų, kurie su tais kroviniais keliauja, (svoris – ELTA) gali siekti 50-60 kilogramų, (…) toks susidūrimas su orlaiviu gali būti dramatiškas“. (LTOU nuotr.)

Dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos pastarąją savaitę keturis kartus uždarius Lietuvos oro erdvę, sutrikdyta daugiau nei 170 skrydžių, LRT radijui teigė Lietuvos oro uostų (LTOU) Saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktorius Vidas Kšanas.

Jo teigimu, tai paveikė virš 27 tūkst. žmonių keliones.

„Mums tai iš tikrųjų labai specifiškai keičia veiklos organizavimą, Kaip suprantate, naktį viskas vyksta, tamsiu paros metu kitaip sakant“, – teigė jis.

Anot jo, vien sekmadienio naktį kelionės buvo sutrikdytos 47 į Vilniaus oro uostą (VNO) skridusiems orlaiviams – dalis skrydžių atšaukta, kai kurie nukreipti ir pavėlinti. 

Jis pažymėjo, kad sprendimas stabdyti oro uostų veiklą, užfiksavus meteorologinių balionų judėjimą, užtikrina keleivių saugumą.

„Mes visada laikome, kad saugumas yra pagrindinis prioritetas keliaujantiems transportu, bet kokia grėsmė gali turėti didžiules pasekmes. Tų balionų, kurie su tais kroviniais keliauja, (svoris – ELTA) gali siekti 50-60 kilogramų, (…) toks susidūrimas su orlaiviu gali būti dramatiškas“, – kalbėjo LTOU atstovas.

„Todėl yra tikrai daug saugiau stabdyti oro eismą ir atsižvelgti į situaciją negu bandyti išvengti susidūrimo“, – teigė V. Kšanas. 

Oro uostų nuostoliai – per 80 tūkstančių eurų

Dėl meteorologinių balionų antplūdžio ne kartą laikinai veiklą sustabdyti turėję Vilniaus ir Kauno oro uostai spalį patyrė daugiau kaip 81 tūkst. eurų siekiančius nuostolius.

„Skaičiuojame bendrus nuostolius –  per visą spalio mėnesį oro uostai preliminariai patyrė daugiau nei 81 tūkst. eurų nuostolių – iš jų beveik 67 tūkstančiai per praėjusią savaitę“, – Eltai raštu komentavo Lietuvos oro uostų Komunikacijos projektų vadovė Lina Beišienė. 

Peržengti asmenines ambicijas

Praėjusio savaitgalio situacijos su oro balionų srautu iš Baltarusijos vien keliančios susirūpinimą vadinti jau nebeužtenka, tvirtina ir Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys liberalas Virmantas Pikelis.

V. Pikelis: Labai norisi tikėti, kad šioje situacijoje sprendimų priėmėjams pavyks peržengti asmenines ambicijas bei pavyks rasti veikiančius sprendimus šioje, sunkiai valdomoje situacijoje. („K. m.” archyvo nuotr. / fotografas Rolanas Valionis)

„Dėl uždaromų oro uostų kenčia tūkstančiai Lietuvos ir užsienio šalių piliečių, suduotas smūgis šalies saugumui ir reputacijai.

Į tai gali atitinkamai sureaguoti potencialūs investuotojai, skrydžių bendrovės, planuojantys atvykti turistai.

 Tai jau nebepanašu į tiesiog kontrabandinių cigarečių gabenimo būdą.

Šalies valdžia turi suvienyti pastangas, pasitelkti tarnybas ir imtis skubių bei ryžtingų veiksmų.

Veiksmai turėtų būti kompleksiniai, apimantys politinį lygmenį (gal net visiškas sienų laikinas uždarymas), pasienio apsaugos/karinį, bei vidaus reikalų tarnybų (jei tame dar yra kažkiek kontrabandos elemento).

 Yra Lietuvoje žmonių, turinčių kovų prieš bepiločius Ukrainoje patirties. Mano galva, šios patirties pritaikymas šioje situacijoje būtų nepaprastai svarbus.

Teko šiek tiek girdėti kai kuriuos, šios patirties turinčių žmonių siūlymus. Tai turėtų  apimti oro erdvės stebėjimo galimybių išplėtimą į Baltarusijos teritoriją, kas leistų objektus aptikti anksčiau, nei jie pasiekia mūsų pasienį.

Kita priemonė būtų mobilių komandų pasienyje sukūrimas ir aprūpinimas reikiama įranga, kurios pagalba aptikti objektai būtų pasitikti, lydimi ir saugioje teritorijoje nutupdomi arba sunaikinami.     

 Labai norisi tikėti, kad šioje situacijoje sprendimų priėmėjams pavyks peržengti asmenines ambicijas, vidinius nesutarimus ir visokias priešpriešas bei pavyks rasti veikiančius sprendimus šioje, sunkiai valdomoje situacijoje“, – siūlo kėdainietis politikas.

Taip pat skaitykite