Žmonėms su negalia bus lengviau įsidarbinti

„Žmonės su negalia turi patys spręsti, kur ir ką jie nori dirbti, ir kad tą darytų naudodamiesi atviros darbo rinkos teikiamais siūlymais. Valstybės pagalba ir paslaugos turi keliauti paskui žmogų ir nepriklausyti nuo įmonės statuso. Šiandien dirba tik kas trečias darbingo amžiaus žmogus su negalia, neabejoju, kad iki šio dešimtmečio pabaigos, valstybei padėjus, o darbdaviams sukūrus tinkamas sąlygas, pusė žmonių su specialiais poreikiais dirbs darbą, kurį pasirinks patys, o ne kažkas parinks už juos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tikimasi, kad šios teisės aktų naujovės padės taiklesnę paramą skirti žmonių su negalia integracijai į atvirą darbo rinką, o visi darbdaviai turės daugiau galimybių gauti paramą įdarbinant žmones su negalia ar išlaikant darbo vietą darbuotojui tapus neįgaliam. Planuojama, kad to pasiekti padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus, parama darbo vietai ir darbo aplinkai pritaikyti, darbo asistento paslauga. Taip pat bus teikiama pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras.

Mūsų šalyje šių metų pradžioje buvo 147,5 tūkst. darbingo amžius žmonių su negalia. 2022 m. sausio 1 d. „Sodros“ duomenimis, tik kas trečias iš jų dirbo. Didžioji dalis – per 38 tūkst. – dirbo atviroje darbo rinkoje, likusieji 4,5 tūkst. – socialinėse įmonėse. Dirbančių atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia skaičius reikšmingai nesikeičia, socialinėse įmonėse – mažėja.

2021 m. pabaigoje Užimtumo tarnyboje buvo registruota 13,5 tūkst. negalią turinčių bedarbių, daugiausia – turinčių profesinę kvalifikaciją, trečdalis – nekvalifikuoti.

Parama dirbantiems atviroje darbo rinkoje

Įdarbinimas subsidijuojant. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti asmenims įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. Siūloma nekeisti subsidijos darbo užmokesčiui dydžio apskaičiavimo tvarkos, maksimalaus dydžio ir mokėjimo trukmės.

Darbo vietų pritaikymas. Šią priemonę siūloma taikyti bedarbiams įdarbinti ar dirbančių darbo vietoms išlaikyti, subsidijuoti darbo priemonių, darbuotojo aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymą. 

Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Darbo asistentas žmogui su negalia, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra nustačiusi darbo asistento pagalbos poreikį, padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, parama judumui, įdarbinimas subsidijuojant, subsidija darbo asistento išlaidoms, darbo vietų pritaikymo subsidijavimas, savarankiško užimtumo rėmimas.

SVARBU. Planuojama tęsti ir iki šiol taikomas priemones bei jas tobulinti, t. y. paramą profesiniam mokymui, judumui, savarankiško užimtumo rėmimą žmonėms su negalia.

Numatoma, kad patobulinus siūlomas darbo rinkos paslaugas ir aktyvias darbo rinkos politikos priemones, dirbančių negalią turinčių žmonių skaičius kasmet padidės vidutiniškai po 3,3 tūkst. 

Jeigu pritars Seimas, teisės aktų pakeitimai įsigalios 2023 m. sausio 1 d.

Titulinė nuotrauka: Dirbančių atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia skaičius reikšmingai nesikeičia, socialinėse įmonėse – mažėja.