
„Sodra“ primena, kad nedarbingumo pažymėjimas išduodamas gydytojui įvertinus žmogaus sveikatos būklę.
Nedarbingumo metu galioja elgesio taisyklės, o „Sodra“ gali patikrinti, ar jų laikomasi ir ar pažymėjimas išduotas pagrįstai.
Daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduodama šaltuoju metu laiku, lapkričio – vasario mėnesiais.
Paprastai nedarbingumo pažymėjimų išdavimo statistika atspindi sergamumo tendencijas. Šiais metais jau išduota 2,3 mln. nedarbingumo pažymėjimų, per visus praėjusius metus – 2,6 mln. nedarbingumo pažymėjimų.
Dažniausiai nedarbingumo pažymėjimai išduodami dėl ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, virusų sukeltos infekcijos ir apatinės nugaros dalies skausmo.
Kokių taisyklių reikia laikytis susirgus?
Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas paaiškina, kokio gydymosi režimo reikia laikytis ir kokios elgesio taisyklės galioja nedarbingumo metu. Vienam pacientui gydytojas gali rekomenduoti kasdien pasivaikščioti, kitam – laikytis lovos režimo.
Taisyklės pažeidžiamos, jei žmogus nesilaiko gydytojo nurodymų, neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ar kitas svaiginamąsias medžiagas.
Nedarbingumo metu taip pat negalima dirbti, mokytis kontaktiniu būdu, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto ar pramoginiuose renginiuose arba elgtis taip, kad dėl to nedarbingumas gali užsitęsti.
Turint išduotą nedarbingumo pažymėjimą negalima keliauti nei Lietuvoje, nei užsienyje.
Jei žmogui teko išvykti dėl svarbių aplinkybių, pavyzdžiui, į šeimos nario laidotuves kitame mieste, „Sodra“ įvertina, ar priežastis buvo pateisinama.
Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į aplinkybes ir jas patvirtinančius duomenis.
Kaip „Sodra“ tikrina nedarbingumą?
Patikrinimų namuose „Sodra“ atsisakė maždaug prieš tris dešimtmečius. Šiandien specialistai naudojasi informacinėmis sistemomis, kurios padeda atrinkti atvejus patikrinimui. Vertinama nedarbingumo priežastis, trukmė ir dažnumas, taip pat kiti gydytojų įvesti ir „Sodros“ turimi duomenys.
Jei kyla abejonių, ar nedarbingumo pažymėjimas išduotas pagrįstai, žmogus kviečiamas į Gydytojų konsultacinės komisijos posėdį. Jame dalyvauja ir „Sodros“ atstovai. Kasmet pasitikrinti sveikatos būklės ir darbingumo pakviečiama apie 10 tūkst. žmonių. Beveik 60 proc. pakviestųjų gydytojai pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio ir jų nedarbingumo pažymėjimus užbaigia.
Kas gali pranešti apie pažeidimą?
Apie galimą pažeidimą „Sodros“ teritoriniam skyriui gali pranešti bet kuris žmogus. Pranešimų „Sodra“ taip pat gauna iš darbdavių, gydytojų ir kitų institucijų. Gavę pranešimą, specialistai įvertina pateiktą informaciją ir pažeidimą patvirtinančius dokumentus ar kitus duomenis.
Darbdavys taip pat gali pats sudaryti komisiją, kuri išnagrinėja aplinkybes ir nustato, ar darbuotojas pažeidė taisykles. Nustačiusi pažeidimą, komisija per darbdavį pateikia duomenis „Sodrai“. Juos įvertinusi „Sodra“ sprendžia, ar mokėti ligos išmoką.
Kas nutinka nustačius pažeidimą?
Jei pažeidimas nustatomas dėl paties žmogaus kaltės, „Sodra“ ligos išmokos neskiria arba nutraukia jos mokėjimą. Tai numatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnyje. 2025 m. dėl pačių žmonių padarytų pažeidimų ligos išmokos neišmokėtos 396 atvejais. Bendra neišmokėtų išmokų suma siekė 53 tūkst. eurų.
Jei dėl gydymo įstaigos kaltės nedarbingumo pažymėjimas išduotas nepagrįstai arba pažeidžiant taisykles, „Sodros“ teritoriniai skyriai pagal tokį pažymėjimą išmokėtas ligos išmokas išieško iš sveikatos priežiūros įstaigos. Pernai dėl tokių pažeidimų susidariusių permokų suma siekė 27 tūkst. eurų.
Ar pranešęs apie galimą piktnaudžiavimą žmogus sužinos patikrinimo rezultatą?
Jei pagal pranešimą atliktas patikrinimas, „Sodra“ pranešusiam žmogui pateikia bendrą išvadą – ar nustatyta pažeidimų. Informacija apie konkrečius pažeidimus ir tikrinto žmogaus sveikatą teikiama tik esant teisėtam pagrindui ir tik tiek, kiek reikia konkrečiam tikslui. Norint gauti išsamesnę informaciją, galima pateikti motyvuotą prašymą atsakymą pateikusiam „Sodros“ teritoriniam skyriui.
„Sodros” inf.








