Ypatingai datai paminėti – žygis bekele

• Artėja Vasario 16-oji – viena svarbiausių dienų Lietuvos valstybingumo istorijoje. Tiesa, šiemet ši diena bus išskirtinė, kadangi sueina lygiai 100 metų nuo Lietuvos valstybės atkūrimo. Tad ar jau žinai, kaip paminėsi šią neeilinę sukaktį?

Tingiai, prie televizoriaus, o gal pakartodamas autentišką pirmųjų Lietuvos savanorių, kovojusių už Lietuvos laisvę, žygį karo takais? Juolab kad mūsų krašte 1918-1920 metais vykusių intensyvių kovų už nepriklausomybę žyminčių vietų yra itin gausu.

Žygį ves istorikas

„Atkurtos Lietuvos šimtmetį švęskime patriotiškai“, – tokiu šūkiu prie vasario 16-ąją organizuojamo pėsčiųjų žygio kviečia prisijungti Justina Kočetova, viena šio renginio organizatorių.
„Praėjusiais metais mūsų organizuotas žygis sutraukė beveik 250 žmonių. Mes, organizatoriai, buvome maloniai nustebę dėl tokio gausaus dalyvių skaičius, tad šiais metais nusprendėme žygį suorganizuoti dar kartą. Tiesa, truputėlį jį pasunkinome: mes bandysime eiti tais pačiais keliais, kartais – bekele, kuriais prieš 99 metus ėjo ir pirmieji savanoriai. Žygį ves istorikas Vaidas Banys, kuris geranoriškai sutiko mums pagelbėti“, – kalbėjo J. Kočetova.

Apie 14 km ilgio žygis

Organizatorė akcentavo, kad dalyviams patartina žygiui registruotis iš anksto, nes pirmasis šimtas žygeivių gaus diplomus su jų pačių nuotraukomis. Registruotis reiktų elektroniniu paštu: ateik@steposala.lt.

„Žygio startas planuojamas aikštelėje ant kalno prie Šv. Jurgio bažnyčios. 8.30 val. numatoma registracijos pradžia, o 9 val. jau išžygiuojame. Žygio pabaigoje dar praeisime pro Kėdainių areną, tad norintieji galės pasilikti čia organizuojamame koncerte. Planuojame finišuoti apie 14 val. skverelyje prie Smilgos g. 7, tarp „Kėdainių butų“ ir Optikos. Čia dalyvių lauks kareiviška košė, kurią virs Kėdainių šauliai. Beje, tie, kurie nesiryš žygiuoti, vis tiek yra laukiami pasigardžiuoti kareiviška koše“, – žygio eigą trumpai pristatė pašnekovė.

Iš viso planuojama nužygiuoti apie 14 km. „Taip, atrodo, kad daug, tačiau bus poilsio akimirkų, stabtelėję klausysimės istoriko V. Banio pasakojimų apie tuo metu vykusius istorinius įvykius. Labai tikimės, kad oras bus geras. Tiesa, išeisime bet kokiu oru, tad skatiname žygeivius apsirengti pagal tos dienos orus, apsiauti šiltus, tinkančius žiemos bekelei batus. O svarbiausia – Lietuvos atributika. Pasipuoškime Lietuvos trispalve ar kitais, su lietuviškumu, valstybingumu susijusiais akcentais“, – šypsojosi J. Kočetova.

Organizatoriai siūlo žygyje dalyvauti vaikams nuo 12 metų, tačiau tėvai ar globėjai turi įvertinti atstumą bei oro sąlygas, atžalų fizinį pasiruošimą. Žygeivius nuo 12 m. iki 16 m. turi lydėti suaugę asmenys.

Maloniai stebina bendruomeniškumas

„Šiais metais buvau lengvai šokiruota gerąja šio žodžio prasme, nes tik paskelbus apie žygį, mums pasipylė siūlymai prisidėti darbu, finansais. Pavyzdžiui, Senamiesčio bendruomenė paskambino ir paklausė, kuo galėtų prisidėti, išvardijo visą sąrašą naujų idėjų. Mus, organizatorius, užplūdo didelis bendruomeniškumo jausmas, kad tokia idėja gali suvienyti aktyvių miesto žmonių pajėgas, kurie nori prisijungti prie šio tradicinio žygio“, – teigė J. Kočetova.

Žygio metu bus einama nuošaliomis Kėdainių vietomis, kuriose lygiai prieš 99 metus Kėdainių įgulos savanoriai sutvėrė vieną iš Lietuvos karybos stebuklų – sustabdė Rusijos Raudonosios armijos veržimąsi į šalies gilumą. Dalyviai brausis Obelies šlaitais ties Eigulių kaimu, kur P. Lukšio būrys atliko savo manevrą raudonųjų užnugaryje, praeis Juodkiškio ir Koliupių laukų pakraščiais, susipažindami su buvusių kautynių vietomis. Pakeliui žygeiviai pamatys ne vieną užmiesčio kultūrinį objektą: buvusių Paobelio smuklės, senojo tilto ir užtvankos vietas, Obelies kraštovaizdžio draustinį, senojo Vilniaus kelio brastą per Obelį, Juodkiškio dvaro sodybą ir malūno griuvėsius. Bus proga stabtelėti atokvėpiui su savo termosais ir sumuštiniais toje vietoje, kur po susirėmimo savanoriai pirmą kartą tada gavo pavalgyti.