Kėdainiečiai įprastoje vietoje vytinės „Vėtra” nebepamatys. Įpratę vasaromis matyti vytinę „Vėtra” prieplaukoje prie pėsčiųjų tilto, o gal ir besitikintys, kaip anksčiau, ja praplaukti Nevėžiu, to padaryti nebegalės. Vytinė grįžo, bet į kitą vietą.
Šiandien į nuolatinę vietą buvo atvežta suremontuota vytinė. Ji įsikūrė ant kranto, buvusio istorinio uosto vietoje – šalia pėsčiųjų ir dviračių tako Skongalio užtvankos link, Nevėžio pakrantėje Kėdainių senamiestyje.
Saugiai pastatytai ant kranto, tolėliau nuo Nevėžio upės vagos, „Vėtrai” nebereikės kasmet keliauti į žiemojimo vietą UAB „Laumetrio” teritorijoje.
Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras apie vytinę pateikia tokią informaciją: vytinė – plokščiadugnis burinis prekybinis laivas, kuriuo upėmis buvo gabenami javai, linai, mediena, vaškas ir kitos prekės. Istorikų teigimu, XVII amžiuje miesto gyventojai galėjo turėti apie 20 burinių laivų. Nevėžis tuo metu buvo ne tik miesto kraštovaizdžio dalis, bet ir svarbus prekybos kelias.
„Vėtra“ – antrasis laivas, pastatytas pagal atkurtą XVIII amžiaus senąjį lietuvišką laivą, vadinamąjį Merkinės radinį. Jos ilgis – 12,70 metro, plotis – 2,85 metro. Statant laivą sunaudota beveik 10 kubinių metrų pušies medienos, apie 60 kilogramų didžiųjų vinių, 40 litrų pušies deguto, linų sėmenų aliejaus ir pakulų.
