Tie, kurie prie miesto vandens valymo įrenginių nėra buvę gerą dešimtmetį ar dar daugiau, šiandien nustebtų išvydę netgi labai malonų akiai vaizdą.

Vandens telkiniai, kuriuose, atrodo, galėtų veistis žuvys, atskirti moderniomis pertvaromis ir tik be perstojo kunkuliuojantis vanduo primena, kad jame kažkas ,,vyksta“. Negana to, baisaus kvapo, kuris neva privalomai turi sklisti iš vandens valymo įrenginių – irgi nepajutau. Bet įdomiausia tai, jog nuotekų valymo procese atskirtas ir tinkamai apdorotas dumblas šiais metais tapo trąša, kuri Kėdainių rajono ūkininko laukuose buvo įterpta į dirvą.

UAB ,,Kėdainių vandenys“ Miesto valymo įrenginių tarnybos viršininkas Mindaugas Preikša (iš dešinės), aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų daktaras Valerijus Gasiūnas ir ekologas Valdas Skinderis.

Bet apie viską išsamiau – pokalbyje su trimis vyrais: UAB „Kėdainių vandenys“ Miesto valymo įrenginių tarnybos viršininku Mindaugu Preikša, ekologu Valdu Skinderiu ir aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų daktaru Valerijumi Gasiūnu.

Iš nuotekų – vanduo ir dumblas

UAB „Kėdainių vandenys“ miesto valymo įrenginių veikimo procesas atrodo paprastas ir aiškus: išvalyti iš buitinių bei pramonės vartotojų patenkančias nuotekas ir tinkamai apdoroti dumblą. Išvalytas vanduo išleidžiamas į Nevėžio upę, o perteklinis dumblas atskirai apdirbamas dumblo apdorojimo ceche.

2007 metais pastačius valymo įrenginius, dumblui apdoroti buvo skirti filtravimo presai, per kuriuos dumblas buvo tiesiog išfiltruojamas, atskiriant vandenį, tačiau tolesnio dumblo apdorojimo nebuvo.

UAB ,,Kėdainių vandenys“ miesto valymo įrenginių veikimo procesas paprastas ir aiškus: išvalyti iš buitinių bei pramonės vartotojų patenkančias nuotekas ir tinkamai apdoroti dumblą.

2012 metais imta investuoti į dumblo apdorojimo procesą, galvojant apie galimybę jį panaudoti žemės ūkyje, o ne kaupti džiovinimo aikštelėse. Svarbu buvo sukurti uždarą ekonomikos ciklą.

Sekant Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiu, 2014 metais buvo pastatytas ir paleistas dumblo apdorojimo cechas. „Nuo šių metų mes pradėjome dumblą džiovinti, termiškai apdoroti, o tame procese gautas biodujas deginame ir generatoriais gaminame saviems poreikiams elektros energiją, kuri panaudojama apdorojant dumblą, ir dar gauname šilumos“, – teigė Miesto valymo įrenginių tarnybos viršininkas Mindaugas Preikša.

Dumblas „išsilaiko“ pats save

Pašnekovas toliau komentavo, jog dumblas beveik pats save „išsilaiko“ – kompensuojasi apie 50 proc. jo gamybos kaštų. Dumblo apdorojimo ceche atskiriamos ir deginamos biodujos, o degimo procese gauta šiluma panaudojama elektros energijos gamybai ir dumblo šildymui. Tačiau pagamintos elektros iš biodujų nepakanka, todėl dalį dar tenka pirkti iš elektros tinklų. Biodujų taip pat negauname tiek, kad galėtume užtikrinti pastovų ir nepertraukiamą elektros gamybos procesą. Dažniausiai generatorius dirba nuo 7 iki 17 val. Dumblui džiovinti naudojamos tik gamtinės dujos, nes reikiamai temperatūrai palaikyti turi būti pastovus dujų tiekimas.

Išvalytas vanduo išleidžiamas į Nevėžio upę.

Iš vartotojo „atėjusios“ nuotekos – užterštas vanduo, kuris patenka į biologinį reaktorių, kur bakterijos jas „apdirba“, pašalinamas fosforas, išskaidomi azoto junginiai ir nepageidaujami cheminiai elementai, perteklinės bakterijos žūsta. Visas ciklas trunka iki 20 parų, kol visiškai pasikeičia dumblo struktūra. Išvalytas vanduo išteka į Nevėžį. Tai yra pastovus, nenutrūkstamas ciklas.

Dumblas patenka į apdorojimo cechą, kuriame vyksta dumblo tankinimas, vėliau – į pūdytuvus, ten išbūna 35 dienas. Pūdytuvuose atsiskiria biodujos, o besikeičiantis dumblas nusausinamas ir keliauja į džiovyklą. Po beveik dviejų mėnesių apdorojimo dumblas įgauna kitokią formą, primenančią itin sausos žemės konsistenciją.

Kai dumblas buvo „košė“

„Iki 1990 metų, kai aš dar nedirbau, senieji darbuotojai pasakojo, kad miesto valymo įrenginių dumblas buvo naudojamas gatvių, pakelių apželdinimui. Buvo padarytos specialios aikštelės dumblui pilti, ten jis natūraliai išdžiūdavo, buvo iškasamas traktoriais, sustumiamas į krūvas ir išvežiojamas. Tuomet jis nebuvo toks sausas ir byrantis kaip dabar, bet panašus į tirštą „košę“, – prisimena M. Preikša.

Perteklinis dumblas atskirai apdorojamas dumblo apdorojimo ceche.

Iki 2018 metų, kol pramonės rajone dar veikė UAB „Kėdainių oda“ gamykla, iš ten patekusios nuotekos labai padidindavo chromo kiekį dumble. Chromo koncentracijai dumble viršijus leistinas normas, žemės ūkyje jo nebuvo galima naudoti. Tuomet susikaupė daug blogojo, taip vadinamo chrominio dumblo, ir kilo problema, kur jį dėti. Lietuvoje pradėta statyti dumblo deginimo įmones. Viena tokių atsirado Akmenėje, kur buvo išvežta maždaug 1500 t užteršto chromu dumblo.

„Vėliau, nuolat darydami dumblo tyrimus, pastebėjome, kad užsidarius gamyklai „Kėdainių oda“ situacija ėmė gerėti, atsirado galimybė vertingą produktą panaudoti žemės ūkyje“, – teigė pašnekovas.

Uždarius odų gamyklą, situacija pagerėjo

2018 metais miesto vandenvalos įrenginiuose įvykusi avarija pakoregavo ir vandens valymo įrenginių tolesnį darbą. UAB „Kėdainių vandenys“ dėl nuolatinių taršos normų nuotekose viršijimo nutraukė nuotekų priėmimą iš „Kėdainių odos“. Šis sprendimas priimtas konstatavus, jog į vandenvalos įrenginius iš šios gamyklos patenkančios nuotekos daugiau nei leidžiama užterštos nuodingais chemikalais. Pasak specialistų, chromo junginių koncentracija įmonės nuotekose leidžiamas normas viršijo kelis, o kartais net kelias dešimtis kartų.

Po beveik dviejų mėnesių apdorojimo dumblas įgauna kitokią formą, primenančią itin sausos žemės konsistenciją.

Teigiama, jog būtent dėl didžiulio koncentruotų teršalų kiekio išleidimo į miesto kanalizacijos tinklus nustojo funkcionuoti Kėdainių nuotekų valymo įrenginiai. Kauno technologijos universiteto mokslininkai tuomet nustatė, kad priežasčių reikia ieškoti bendrovėje „Kėdainių oda“, nes ji vienintelė išleidžia chromo likučių turinčias nuotekas. Sustabdžius nuotekas iš šios gamyklos, situacija pastebimai pagerėjo.

Rekonstrukcijos etapas – į pabaigą

Mindaugo Preikšos teigimu, uždarius odų gamyklą, nuotekų ir dumblo tyrimų rezultatai ėmė gerėti. Tada paaiškėjo, kur slypi priežastis. Teko išvalyti susikaupusius teršalus, atstatyti biologinį procesą, kad valymo įrenginiai galėtų normaliai funkcionuoti. „Buvo bandoma primesti, kad išleidžiame į Nevėžio upę neišvalytas nuotekas. Taip, jos nebuvo visiškai išvalomos, bet jau nebuvo tokios, kokios ateidavo iš mūsų klientų, – komentavo Kėdainių vandenvalos vadovas, – po pusmečio peržiūrėjus tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad situacija gerėja, ieškojome būdų, kaip švarų, gerą produktą panaudoti vietoj ir naudingai.“

„Kadangi Kėdainiai yra pramoninis miestas, čia yra pastatyta komunalinio tipo nuotekų valykla. O pramonei plečiantis, atitinkamai didėja nuotekų kiekis ir užterštumas, todėl atsirado būtinybė plėstis. Buvo parengtas projektas, prašoma Aplinkos ministerijos, kad skirtų pinigų valymo įrenginių plėtrai. Buvo skirta apie 3 mln. 800 tūkst. eurų, 10 proc. šios sumos skyrė rajono savivaldybė, 10 proc. buvo mūsų lėšos. Šiuo metu valymo įrenginių rekonstrukcijos darbai jau eina į pabaigą,“ – teigė M. Preikša.

Dumblas – tinkamas naudoti

Pasisukus kalbai apie valymo įrenginiuose pagaminamą dumblą, buvęs Vandens išteklių inžinerijos instituto Vilainiuose mokslininkas dr. Valerijus Gasiūnas negaili pagiriamųjų žodžių šiam produktui: „Dumblas tapo labai geros kokybės – buvo pripažintas I kategorijos, pagal užterštumą sunkiaisiais metalais beveik atitinkantis mėšlo savybes.

Laboratorijoje tiriant nuotekų dumblą, ypatingas dėmesys skiriamas sunkiesiems metalams, pagal kuriuos ir nustatome, kuriai kategorijai jis tinka. Toliau tiriami mikrobiologiniai rodikliai. Gavus tyrimų rezultatus yra apskaičiuojama dumblo norma, kiek galima įterpti į dirvožemį. Yra ribojimai, kad į hektarą per metus galima įterpti 170 kg azoto ir 40 kg fosforo. Dumblo skleidimo norma nustatoma įvertinant jo drėgnumą. Dumblas tinka visoms kultūroms, tik mes rekomenduojame jo nenaudoti daržovėms, bet šiuo dumblu gali būti tręšiamos ir grūdinės, ir kaupiamosios kultūros. Dumblas įterpiamas į dirvą kaip ir mėšlas. Sudžiovintas dumblas su trąšų barstytuvais tolygiai paskleidžiamas ir įterpiamas į dirvožemį, kad neišgaruotų azotas.“

Dr. Valerijus Gasiūnas negaili pagiriamųjų žodžių šiam produktui: ,,Dumblas tapo labai geros kokybės – buvo pripažintas I kategorijos, pagal užterštumą sunkiaisiais metalais beveik atitinkantis mėšlo savybes“.

Ekologija nėra pigi

Pasak dr. V. Gasiūno, kol kas dumblas ūkininkams atiduodamas nemokamai, bet kituose rajonuose atsiranda konkurencija, nes daugėja norinčiųjų. Žmonės mato, kiek trąšos dabar pabrango, o čia jų gauni nemokamai.

„Žmonėms tai dar naujovė ir nėra įprasta. Tas dumblas buvo ir seniau naudojamas, kai kurie sovietiniais laikais net atvažiuodavo jo pasivogti iš supiltų krūvų. Bet dumblą reikia naudoti civilizuotai, pagal normas, būtinai pagal parengtą tręšimo planą ir ne kitaip. Anksčiau prie Josvainių jį pildavo ant kolūkio laukų. Ir artimiausi prie valymo įrenginių laukai pritręšti tuo dumblu“, – sakė pašnekovas.

Šie metai – lūžio metai

„Esame laimingi, kad pagaliau šie metai tapo lūžio metais, kad pavyko išspręsti problemą ir nuotekų valymo įrenginiuose džiovintas ir sausintas apdorotas dumblas pradedamas naudoti žemės ūkyje ir augalininkystėje. Kartu išsprendėme ir dumblo saugojimo problemą, nes kol kas teisiškai nuotekų dumblas yra atliekos ir vienoje vietoje laikomo dumblo kiekis pagal taršos leidimą yra ribojamas. Sumažinome galimai nemalonių kvapų sklidimą nuo įmonės teritorijos tvarkant sausintą apdorotą dumblą. Vien per šiuos metus sutvarkyta apie 1 500 t džiovinto dumblo ir 1 200 t apdoroto sausinto dumblo.

Apmaudu, jog, sklindant nemaloniems kvapams mieste, mini ir mus. Bet faktas, kad mes neturime dumblo, nuo kurio į Kėdainių miestą sklistų negeras kvapas. Mūsų teritorijoje kvapas specifinis, bet tikrai nėra toks, kad būtų labai nemalonus. Džiaugiamės, kad padarėme didžiulį darbą, mums pavyko įgyvendinti projektą, kuris suteikė galimybę „susidoroti“ tiek su džiovintu, tiek su sausintu apdorotu dumblu, kurio mes turėjome sukaupę didžiulį kiekį ir laikėme savo teritorijoje įrengtose aikštelėse. Priėjome tokį atskaitos tašką, nuo kurio jau galime planuoti, kam norime perduoti valymų įrenginių apdorotą džiovintą dumblą, kaip naudingą trąšą žemės ūkiui. Dabar viskas yra teisėta – turime tiek, kiek galime sandėliuoti teritorijoje, ir atiduodame ūkininkams tiek, kiek sukaupiame“, – apibendrino ekologas Valdas Skinderis.

,,Apmaudu, jog, sklindant nemaloniems kvapams mieste, mini ir mus. Bet faktas, kad mes neturime dumblo, nuo kurio į Kėdainių miestą sklistų negeras kvapas“, – teigė ekologas Valdas Skinderis.

Labai sėkmingai miesto valymo įrenginių dumblas buvo panaudotas energiniams augalams auginti. UAB „Pageldynių plantacija“ apie 500 t džiovinto dumblo granulių panaudojo kaip trąšą energiniams želdiniams. Bendrovė augina medelius biokurui – tai karklai, gluosniai, kiti greitai augantys augalai. Kitas sėkmingas projektas buvo įgyvendintas su Pajieslio ŽŪM, kur bendrovės žemės naudmenų tręšimui buvo panaudota 1200 t sausinto apdoroto nuotekų dumblo.

Tarsi žiedinė ekonomika

Mokslininkas V. Gasiūnas paminėjo, jog I kategorijos geros kokybės dumblu galima tręšti kiekvienais metais. Tai reiškia, kad atitinkamas kiekis dumblo kiekvienais metais bus išvežamas į ūkius ir nebeliks problemos dėl jo laikymo.

Pasak pašnekovų, po šių metų labai laukiama rezultatų – tiek iš ūkininkų, tiek iš biokuro augintojų. Kad ir kaip būtų gaila, visi matome, kad tai yra trąša, bet teisiškai – atliekos.

„Tai, ką mes gauname iš miesto, iš pramonės, atitinkamai apdoroję, švarų vandenį grąžiname atgal į gamtą, o dumblą – atiduodame žemės ūkiui. Pas mus nebelieka nieko. Tai natūralus ratas arba vadinama žiedinė ekonomika. Smagu, kad džiovintą nuotekų dumblą pirmasis Kėdainių rajone pradėjo naudoti kaip trąšą žemės struktūrai gerinti ūkininkas Vidas Blinstrubas.

Tręšimui buvo naudojamas Kėdainių miesto buitinių nuotekų valymo įrenginių apdorotas dumblas. Tai valymo įrenginiuose susidaręs perteklinis dumblas, kuris apdorojamas vykdant mechaninį dumblo tankinimą, sausinimą, biologinį apdorojimą pūdytuvuose, džiovinimą ir granuliavimą. Išdžiovintas dumblas (iki 96 proc. SM) granulių pavidalu naudojamas laukams tręšti“, – teigė UAB „Kėdainių vandenys“ ekologas-inžinierius.

Kad atliekos taptų trąša

„Vien per pirmą pusmetį ūkininko V. Blinstrubo laukuose buvo paskleista apie 500 t džiovinto dumblo granulių. Šį projektą įgyvendinti labai padėjo dr. Valerijus Gasiūnas, kuris ne tik paruošė laukų tręšimo planus, bet ir mielai teikė konsultacijas“, – tęsė mintį V. Skinderis.

Šiuo metu valymo įrenginių rekonstrukcijos darbai jau eina į pabaigą“, – sakė UAB ,,Kėdainių vandenys“ Miesto valymo įrenginių tarnybos viršininkas Mindaugas Preikša.

Pasak dr. V. Gasiūno, mūsų dirvožemiai degraduoja, nyksta dėl to, kad negauna organinių trąšų.

„Gal ir keistai atrodo, – sakė ekologas, – kad naudinga žemės ūkiui ir augalininkystei trąša vis dar yra atliekų sąraše, tačiau esame tikri, kad jau artimiausiu metu pamatysime valymo įrenginių nuotekų dumblo naudą žemės ūkiui ir ši trąša bus labai paklausi žemdirbystės ir augalininkystės sektoriuje. Tikime, kad jau ateina laikas, kai miesto nuotekų dumblo statusas iš atliekų taps vertinga trąša“.

Apie naudą kalbės tik pavasarį

Paklaustas, ar jau pajuto dumblo, pirmą kartą įterpto savo laukuose, naudą, ūkininkas Vidas Blinstrubas atsakė, kad apie dumblo naudą galės kalbėti tik kitų metų pavasarį.

Angirių kaime ūkininkaujantis ir grūdines kultūras bei rapsus auginantis ūkininkas teigė, kad jam šio produkto paprasčiausiai pasiūlė, ir jis sutiko. „Įterpta pirma norma, o pagal planą pavasarį bus gauta kita norma. Matysim, jei bus kokios naudos, pratęsim šį projektą. O dabar ir trąšų kaina labai didelė – nuo 200 iki 500 eurų už toną. Jeigu bus efektas – puiku, o kol kas laukiame rezultato. Tikiuosi, kad iš Kėdainių miesto valymo įrenginių dumblo bus naudos visiems“, – komentavo ūkininkas.

„Ūkininkui, kurio žemė nelabai derlinga, prie žvyriuko, labai reikia trąšų. Dumblo sudėtyje daugiausia azoto ir fosforo. Dažniausiai ir naudojamos tokios sudėties trąšos, dar kalio įdedama. Galima sakyti, kad tai kompleksinė trąša. Man teko sudaryti tręšimo planą pagal tuos reikalavimus, kokie priklauso. Ir tada jau ūkininkas gali naudoti tą dumblą tręšimui – ką sėkmingai ir daro“, – sakė dr. V. Gasiūnas.

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.