Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Dotnuva pažymėjo 650-ties metų jubiliejų. Kaip sakė Akademijos kultūros centro direktorė Žydronė Smulskienė, pasiruošimas jubiliejui prasidėjo maždaug prieš metus. Šventė prasidėjo bėgimu ,,650 metrų per jubiliejinę Dotnuvą“, kurio startas buvo nuo senojo Dotnuvos malūno.

Surengta fotografijų paroda

Dotnuvos pagrindinėje mokykloje vyko poezijos popietė ,,Eilės ir muzikos akordai Dotnuvai“, kurioje dalyvavo Kėdainių krašto literatai ir Kėdainių muzikos mokyklos moksleiviai.

Dotnuvos seniūnija kartu su Akademijos kultūros centru Dotnuvos bendruomenės namuose surengė fotografijos parodą ,,Dotnuva ir Akademija – tarp praeities ir šiandienos“.

Šventinę nuotaiką kūrė Akademijos kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai, Dotnuvos liaudiškų šokių grupė. Įvairiausių pramogų buvo skirta ir vaikams. Veikė tautodailininkų ir amatininkų mugė.

Vakare visi buvo kviečiami į Šv. Mišias Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kurių metu buvo pašventinta Dotnuvos vėliava.

Po to visi rinkosi Dotnuvos bendruomenės kieme, prie scenos, kur vyko jubiliejinės šventės vainikavimas. Dotnuvos 650 m. jubiliejaus iškilmės, ,,Karališkas rokas“ (grupės ,,Queen“ programa), pasirodė VRM pučiamųjų orkestras.

21 val. su visa Lietuva dotnuviškiai giedojo Tautišką giesmę, ,,Legendines dainas“ atliko gyvo garso grupė ,,Dixai“. Šventė baigėsi įspūdingu akcentu – pirotechnikos šou ,,Euforija“.

Dotnuvoje visi yra giminės

Į jubiliejų mininčią Dotnuvą buvo atvykęs dr. muzikologas Darius Kučinskas, kuris pamuzikavo ir pristatė dotnuvių geneologinį medį. 

,,Taip jau išėjo, kad keliolika metu tyrinėju savo giminę ir kuo toliau lendi, tuo labiau supranti, kad visi mes čia, Dotnuvoje, esame giminės. Labai įdomu pasekti žmonių istorijas, kaip jie toliau gyveno, kaip giminės vystėsi, plėtėsi.

Žinoma, čia atsiliepia Lietuvos istorija – okupacijos, trėmimai, galų gale, prieš pirmąjį pasaulinį karą žmonių savanoriška emigracija į Ameriką, geresnio gyvenimo ieškojimas. Iš Dotnuvių labai daug ten iškeliavę. Įdomiausia, kad jie ir ten, nuvykę į Ameriką, susispietė į tą patį kaimą ir tame pačiame kaime visi gyveno. Kalbant apie pradžią, mums reikia remtis bažnyčios archyvais“, – pasakojo D. Kučinskas.

Vaišino gardžiais patiekalais

Pavakare dotnuviškiai ir šventės svečiai dalyvavo šventiniame piknike, kurio metu vaišes dovanojo  Dotnuvos bendruomenė, ūkininkai bei žvejų klubas ,,Dotnuvėlės lynas.“

Dotnuvos bendruomenės kieme gardžiais kvapais viliojo Dotnuvos bendruomenės centro moterų gaminami patiekalai, prie kurių visą vakarą buvo nusidriekusi eilė. Moterys kepė ir šventės dalyvius bei svečius vaišino Kėdainių blynais, lietuviškais bulvių traškučiais bei dotnuvietiškais kukuliais.

,,Šie kukuliai gaminami panašiai kaip tradiciniai cepelinai, tik jie verdami ne vandenyje, bet aliejuje. Mano močiutė nuo senų laikų juos kepdavo ir vadindavo ,,Raganos kepsniais“, – sakė Rasa.

Savo firmine avienos sriuba vaišino Dotnuvos seniūnijos Ąžuolaičių kaimo gyventojas Petras Vaitelis. ,,Kaip kunigas per kiekvienas mišias kartoja, kad ,,laimigi pakviesti į avinėlio puotą“, taip ir aš verdu avienos sriubą ir visi šventėje dalyvaujantys bus pakviesti į avinėlio puotą,“ – šmaikščiai savo patiekalą pristatė jo virėjas. P. Vaitelis pasakojo šiame krašte gyvenantis kiek daugiau nei penkiasdešimt metų.

Abi bendruomenės yra stiprios

Kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena dotnuviškiai? Pasak Dotnuvos seniūno Modesto Tvaravičiaus, džiaugsmingomis.

Seniūnas pasakojo, kad seniūnija inicijavo herbo bei vėliavos sukūrimą. ,,Prie to aktyviai prisidėjo Dotnuvos bendruomenė. Vieni iš jų – kraštotyrininkai Rytas Tamašauskas, Andrius Balandis ir jo tėtis Jonas. Dėl to man buvo lengviau bendrauti su Lietuvos heraldikos komisija – vyko gal net dešimt  posėdžių.

Aš pats daug ko išmokau ir sužinojau, ką reiškia kiekviena linija, kokią reikšmę turi kiekvienas simbolis. Heraldikos komisijoje stebėjosi, kad tokio lygio miestelis su tokia istorija iki šiol neturi savo herbo“, – teigė M. Tvaravičius.

Jis pažymėjo, kad abi bendruomenės – Akademijos ir Dotnuvos – yra stiprios. ,,Aš pats čia dirbu 14 mėnesių. Darbo pradžioje pažįstami man sakė, kad tai labai didelė ir sudėtinga seniūnija su daug nuomonių. Tačiau pradirbęs daugiau nei metus, dar neturėjau nė vieno ,,karšto konflikto“, o besiruošiant šventei, ko paprašiau – nei vienas nepasakė: ,,Ne“. Aišku, vieni daugiau, kiti mažiau, bet visi padėjo,“ – pasidžiaugė Dotnuvos seniūnas.

A. Raicevičienės nuotr.