Vaikų pasididžiavimas – tautinis kostiumas

Šeštadienį Krakių kultūros centre vyko jau penktasis, regioninis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Ant Smilgelės krantelio“. Į jį atvyko net apie 130 jaunųjų dalyvių ne tik iš Kėdainių krašto, bet ir iš Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Šiaulių. Apie lietuvių liaudies tradicijas, žaidimus pasakojo etnologė Daiva Šeškauskaitė.

Labūnavos pagrindinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Pėdelis“.

„Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad į festivalį vaikus ir jaunimą galime sukviesti jau penktąjį kartą“, – sakė Robertas Dubinka, Krakių kultūros centro direktorius.

Scenoje – ir mažyliai

„Festivalis tampa regioniniu, į jį suvažiavo kolektyvai iš daugelio Lietuvos vietų, taip pat dalyvavo ir trys Kėdainių rajono kolektyvai: „Pėdelis“ iš Labūnavos, „Auštarėliai“ iš Josvainių ir „Smilgelė“ iš Krakių, – pasakojo R. Dubinka. – Koncerto metu skamba tų regionų liaudies dainos. Scenoje pasirodo paties įvairiausio amžiaus vaikai – netgi ir visai pipiriukai, dar nė metų neturintys kūdikėliai su savo mamytėmis. Taip pat gausus būrys ikimokyklinio amžiaus vaikų bei aštuoniolikmečių vaikinų ir merginų. Seniai svajojau, kad – jaunam žmogui apsivilkti tautinį drabužį, dainuoti tautiškas dainas būtų ne gėda, o pasididžiavimas. Pastebiu, kad dabar taip ir yra“, – šypsojosi pašnekovas.

Vaikų požiūris keičiasi

Scenoje mažieji ne tik dainavo, bet ir šoko bei žaidė žaidimus.

Į Krakes atvykusio vaikų folkloro ansamblio „Pėdelis“ vadovė Diana Dovydavičiūtė sakė, kad vaikai repeticijų metu mokomi ne tik dainų, šokių, bet ir pagarbaus elgesio su mūsų, lietuvių, tautiniu kostiumu.

„Esame mokyklos kolektyvas, vaikai vasarą atostogavo, tad pasiruošti turėjome gana nedaug laiko, – pasakojo „Pėdelio“ vadovė. – Tad prisiminėme, ką mokame iš anksčiau ir parodėme scenoje. Yra naujų vaikų, kuriems šis koncertas ir pasirodymas scenoje bus pats pirmasis. Pastebiu, kad didesni vaikai, kurie yra scenoje pasirodę dažniau, matę suaugusiuosius su tautiniu kostiumu, į tautinius drabužius žiūri žymiai pagarbiau. Jie labai džiaugiasi, galėdami juos nešioti, nes juk ne kiekvienas žmogus per savo gyvenimą turi galimybę etnografiniais drabužiais pasipuošti“.