Lietuvoje laikinąją apsaugą gavusiems ir į darbo rinką norintiems įsilieti užsieniečiams nebebus taikoma prievolė mokėti valstybinę lietuvių kalbą.
Tokius Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotus pakeitimus trečiadienį patvirtino Vyriausybė.
Pagal šiuo metu galiojusią tvarką, įsidarbinti norintiems užsieniečiams valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos buvo netaikomos 3 metus nuo laikinosios apsaugos statuso suteikimo.
Po 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, į Lietuvą pasitraukusiems ir laikinąją apsaugą gavusiems pabėgėliams terminas išmokti lietuvių kalbą jau yra praėjęs.
Tęsiantis Rusijos karui, ukrainiečiams buvo pratęsta laikinoji apsauga iki 2026 m. kovo 4 d. Vis tik, atsižvelgiant į tai, ministerija pasiūlė valstybinės kalbos prievolę sieti su laikinosios apsaugos statusu. Tai reiškia, jog Ukrainos pabėgėliams prievolė negalios dar bent pusmetį.
Nuo 2022 m. vasario Migracijos departamentas užregistravo apie 96 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. 2024 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirbo 33,9 tūkst. ukrainiečių.
Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) pateiktais duomenimis, lietuvių kalbos kursus iki dabar galėjo baigti apie 6,8 tūkst. asmenų.
Naujausiais duomenimis, Kėdainiuose šiuo metu gyvena per 850 Ukrainos karo pabėgėlių: 16 iki 3-ejų metų amžiaus; 4-6 m. a. – 43; 7-17 m. a. – 189; 18-69 m. a. – 564; 70-mečių ir vyresnių – 39.
ELTA ir „Kėdainių mugės” inf.
