Tyrimas: 27 proc. respondentų yra tiesiogiai susidūrę su sukčiais, o 24 proc. mano, kad gali juos atpažinti

Šiaulių banko užsakymu atliktos apklausos rezultatai parodė, kad net 27 proc. respondentų yra tiesiogiai susidūrę su sukčiais, o dar beveik trečdalis apklaustųjų teigė, kad pinigus yra bandyta išvilioti iš jų artimųjų, giminaičių.

Tiek susidūrusių su sukčiais, tiek manančių, kad geba atpažinti sukčių veiklos metodus kiekis per metus iš esmės nepasikeitė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Nors apie sukčiavimą bandant iš žmonių išvilioti pinigus kalbama labai daug, apie tokius atvejus nuolat rašo žiniasklaida, labai liūdnų istorijų vis dar girdime. Sukčiai prigalvoja vis naujų schemų, darosi vis išradingesni, nors ir pačios paprasčiausios apgavystės, deja, vis dar suveikia“, – sako Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas.

Kaip rašoma pranešime,lietuviai itin pasitiki savo įgūdžiais atpažinti nusikalstamą veiklą – apklausos duomenimis, 24 proc. respondentų mano, kad tikrai atpažintų sukčius, 64 proc. mano, kad greičiau atpažintų, o tik 13 proc. mano, kad greičiau ar tikrai neatpažintų.

Labiausiai savo gebėjimais atpažinti apgavikus pasitiki 35–44 m. amžiaus gyventojai, taip pat tie, kurie gauna didesnes pajamas.

Tyrimas atskleidė, kad dažniau su sukčiais susidūrė vyrai, 25–34 m. žmonės bei asmenys su aukštuoju išsilavinimu. Lyginant su pernai metų apklausa, susidūrimų su sukčiais atvejų padaugėjo tarp 25–34 m. žmonių, mažesnių miestų gyventojų bei apklausos dalyvių su aukštesnėmis pajamomis (1201–1500 Eur).

Dauguma respondentų (86 proc.) teigė, kad sukčiai bandė pinigus išvilioti telefonu. Dažnai pasitaiko ir bandymų sukčiauti elektroniniu paštu, su tokiais atvejais susidūrė 26 proc. respondentų, kas penktas iš su sukčiavimu susidūrusiųjų teigė, kad juos apgauti bandė socialiniuose tinkluose (20 proc.).

Beje, tiek atvejų elektroniniu paštu, tiek socialiniuose tinkluose praėjusiais metais gana žymiai padaugėjo – atitinkamai +7 proc. ir +4 proc., rašoma pranešime.

„14 proc. gyventojų neatpažįsta sudėtingesnių sukčiavimo būdų ir mano, kad tam tikrais atvejais bankas gali paprašyti mokėjimo kortelės PIN kodo arba interneto banko prisijungimų. Apmaudu, bet per metus situacija dėl šios problemos reikšmingai nepasikeitė“, – sako A. Kamarauskas.

Šiaulių banko užsakymu, žiniasklaidos planavimo agentūra „Open Agency“, bendradarbiaudama su duomenų rinkimo agentūra „Norstat“, atliko reprezentatyvią 1001 18–74 m. Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa vyko 2022 m. gruodžio 22–2023 m. sausio 5 dienomis.

ELTA