Vaikščiodami miesto šaligatviais dažnai net nesusimąstome, kokie per šimtmečius susiklostę kultūriniai sluoksniai slypi po mūsų kojomis. Šiandien čia – kelias, šaligatvis, o kadaise gal buvo visai kitokios paskirties objektai, pavyzdžiui, kapinės. Apie tai byloja atkasami kaulai, kaip kad nutiko tiesiant šaligatvį Šv. Jurgio bažnyčios papėdėje. Tokį radinį, nukasdami dalį šlaito ir ruošdami pagrindus naujajam šaligatviui, antradienį aptiko darbus vykdę bendrovės „Doresta“ darbuotojai. Apie tai rangovai informavo savivaldybę ir archeologus.

„Kol kas neturime jokios oficialios informacijos. Galiu pasakyti tik tiek, kad antradienį rangovai mus informavo, kad objekte Šėtos g. yra atkasti kaulai, todėl jie stabdo darbus, apie radinį jie informavo archeologus. Nežinau, ar ten vieno, ar kelių žmonių kaulai.

Žinia tikrai nekasdienė. Nedažnai pasitaiko tokių įvykių. Šaligatvio tiesimo darbai jau ėjo į pabaigą, bet pabaigti nespėjo. Radinį turės įvertinti archeologai. Kurį laiką šioje vietoje statybos darbai nebus vykdomi“, – trečiadienį perpiet sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

Su darbus šiame objekte vykdančios bendrovės „Doresta“ vadovu susisiekti nepavyko. Telefonu paskambinusi įmonės atstovė teigė, kad šiuo metu jokių komentarų nebus.

„Lauksime archeologų išvadų. Kol kas nieko daugiau negalime komentuoti“ , – tepasakė rangovo atstovė.

Istorikas: buvo akivaizdu, kad kaulai pasirodys

„Kai pamačiau, kaip čia vykdomi darbai, man iškart buvo aišku, kad anksčiau ar vėliau kaulai pasirodys. Šv. Jurgio bažnyčia statyta 15 amžiaus antroje pusėje, aplink ją – šventorius. Iki 19 a. pradžios įprastai šventoriuose būdavo kapinės. Tad galime manyti, kad maždaug tris su puse šimto metų čia buvo laidojami parapijos žmonės, miestiečiai. Visur aplink čia galėjo būti kapinės, net sunku pasakyti kokiu spinduliu, galbūt net ir po važiuojamąja kelio dalimi rastume palaidojimų, uždengtų asfaltu.

Kol dar buvo gyvas archeologas Algirdas Juknevičius, vienas paskutiniųjų jo vykdytų kasinėjimų buvo šalia mūrinės bažnyčios esančioje Kalno gatvėje. Jos viduryje, už posūkio, aš pats mačiau, buvo rasta palaidojimų, jie galėjo driektis iki pat upelio, kas tik patvirtina, kad čia kadaise buvo kapinių zona.

Esu čia jau gerą pusvalandį, mačiau kaulų fragmentų ir plytų. Čia – visas radinių kompleksas. Tik man kyla klausimas, pavyzdžiui, ši plyta yra vienalaikė su bažnyčia, ar jau iš vėlesnių laikotarpių, iš nuolaužų sunku tiksliai pasakyti“, – teigė Kėdainių krašto muziejaus istorikas.

Apžiūrėdamas darbininkų nukastą šlaitą, V. Banys vis kraipė galvą, atidžiai apžiūrinėjo įvairius radinius.

„Žiūriu į nukastą šlaitą ir galvoju, kas senamiesčio apsauginėje zonoje galėjo leisti vykdyti tokius darbus? Darbininkai čia nelabai kalti, jie darė tai, kas buvo numatyta projekte. Man tik neaišku, kodėl šaligatvio rekonstrukcijos projektą rengęs asmuo nepaisė apsauginių zonų, ir kur žiūrėjo savivaldybės darbuotojai, su kuriais buvo derinamas projektas, kad leido pradėti tokius darbus. Manau, nereikėjo kibinti to šlaito, čia gi aiškiai matosi kultūrinis sluoksnis. Kiekvienas projektuotojas ir architektas turi dirbti labai atsakingai, žinoti, kur yra senamiesčio zona ir ko joje negalima daryti.

Man daug kartų teko su archeologu A. Juknevičiumi vertinti kasinėjimų metu rastus daiktus, kartu keldavome hipotezes, nagrinėdavome ir ilgai diskutuodavome, kas tai galėtų būti. Jis ilgus dešimtmečius kruopščiai rinko medžiagą, buvo sukaupęs didžiulę patirtį, tada buvo tvarka, buvo aišku, kas ir kur gali arba negali vykti“, – neslėpdamas apmaudo dėl iškasinėtų kapinių kalbėjo istorikas V. Banys.