„Šie metai tebūna kupini įkvėpimo ir palaiminimo mūsų šeimoms“, – šį Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo linkėjimą, išsakytą kovo 19 dieną Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje, išgirdo ne tik kėdainiečiai, bet ir daugybė tikinčiųjų visoje Lietuvoje.

Vyko tiesioginė transliacija

Ypatinga iškilmė, kurioje prasmingai susipynė Šv. Juozapo metų paminėjimas ir Šeimos metų pradžia, iš Kėdainių buvo transliuojama arkivyskupijos ir „Delfi“ kanalais.

„Mums nėra kito kelio, kaip ieškoti harmoningų santykių vieniems su kitais ir padėti vienas kitam tobulėti. Šiais metais turime pažvelgti į Juozapo asmenį kaip į pavyzdį mums. Jis kantriai dirba, jis kuklus, paklūsta Dievo valiai, kūrybingai išpildo Dievo planą. Visa tai yra medžiaga ir mūsų apmąstymams, mūsų kasdienybei. Brangieji, tebūna ši šventė mums įkvėpimas remtis ir Šv. Juozapo pavyzdžiu, ir jo užtarimu“, – kreipdamasis į tikinčiuosius, sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Šv. Juozapo ir Šeimos metai

Šv. Juozapo, Mergelės Marijos sužadėtinio, iškilmė prasidėjo 11 valandą katecheze, per kurią arkivyskupas pristatė ir komentavo popiežiaus Pranciškaus laišką „Patris Corde“ apie šventąjį Juozapą, kuris prieš 150 metų buvo paskelbtas visuotinės Bažnyčios globėju.

Mylintis tėvas, švelnus, klusnus Dievui, visus priimantis, drąsiai kūrybingas, darbštus, kuklus – šiais žodžiais popiežius Pranciškus apibūdina šventąjį Juozapą, kurio pavyzdys yra sektinas. Jam skirti metai visoje katalikiškoje bendruomenėje bus minimi iki šių metų gruodžio 8 dienos.

Kovo 19-ąją popiežiaus Pranciškaus paraginimu taip pat pradedami šeimai skirti metai. Būtent šią dieną sukako penkeri metai nuo popiežiaus laiško šeimoms „Amoris laetitia“ paskelbimo. Šis dokumentas kalba apie meilę šeimoje, o jo pavadinimas lietuviškai reiškia „Meilės džiaugsmas“.

Drąsino ir stiprino

Po Rožinio maldos ir Šv. Juozapo litanijos iškilmingas šventąsias Mišias drauge su arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu laikė Kėdainių dekanas bei parapijos klebonas kun. Norbertas Martinkus bei šio dekanato kunigai. Patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas, giedojo parapijos choras.

Parapijiečių ir vaizdo transliaciją stebėjusių tikinčiųjų lauktas arkivyskupo pamokslas stiprino ir drąsino. „<…> Mūsų širdis iš tikrųjų neretai dreba: „Kas bus rytoj? Kas bus su pasauliu? Kur viskas eina? Greičiausia nebus gerai…“ Jeigu tokia nuotaika gyveni, tu neturi tikėjimo. Jeigu neturi tikėjimo, jis neišvystytas arba ta geba neįtvirtinta, iš tikrųjų neturi į ką atsiremti, kad turėtum drąsos ir ramybės dovaną. Dėl to, kad pats esu mirtingas žmogus, žinau, kokie esame trapūs. Visi žinome, kaip greitai, staiga gali baigtis gyvenimas. Taigi mums baimei, nerimui ir įtampai yra tūkstančiai priežasčių, o ramybei ir įkvėpimui – tik viena. Tai Dievo veikimas: jo mums dovanota paguoda ir kiekvienam iš mūsų dovanotas žodis „nebijok“, kuriuo angelas kreipiasi į Juozapą“, – kalbėjo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.  

Pasak jo, ramybė, drąsa ir gebėjimas padrąsinti kitus yra gyvenimo menas. „Pamąstykime apie tai ir dovanokime sau ir kitiems šį ramybės ir padrąsinimo žodį – nebijok“, – linkėjo arkivyskupas.

Pagarbos pavyzdys

Ko šiandienos žmogus gali išmokti sekdamas Juozapo pavyzdžiu? Pasak arkivyskupo, šiandienos pasaulyje Juozapas pasirodo kaip pagarbus ir jautrus vyras. „Jeigu sektume ištikimai Juozapo pavyzdžiu, mums nereikėtų Stambulo konvencijos, jos svarstymų, nes pagarba moteriai būtų duotybė. Smurtas artimoje aplinkoje būtų nesuprantamas. Šiandien tiek daug žmonių, moterų ir įvairių šeimos narių kenčia dėl smurto proveržio, kuris yra tos neramios ir įtūžio pilnos širdies rezultatas. O tereikia paprasčiausios pagarbos, pasitikėjimo Dievu ir švelnumo kitam žmogui“, – kalbėjo svečias.

Kėdainių dekanas bei parapijos klebonas kun. Norbertas Martinkus sakė, jog šios dienos iškilmė prasmingai susiejo šiemet minimus šv. Juozapo ir Šeimos – „Amoris laetitia“ metus, juk Juozapas buvo Šventosios Šeimos globėjas. „Esu laimingas, kad šiandieną pas mus lankėsi vyskupas, kuris meldėsi drauge su mumis ir priminė mums pačias svarbiausias Juozapo savybes, kuriomis turime vadovautis gyvendami. Norėčiau padėkoti, pasveikinti ir palinkėti, kad ir toliau šv. Juozapas mus lydėtų ir globotų. Esame bendruomenė, tad lai nuolatos ji išlieka bendrystėje ir maldoje. Esu dėkingas vyskupui, diakonui, dekanato ir parapijos kunigams, choristams, patarnautojams, visiems susirinkusiems ir transliacijas stebėjusiems maldininkams“, – sakė dvasininkas.

Garsina po Lietuvą

Pasak arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, apsilankymas Kėdainiuose, šv. Juozapo šventovėje, yra neatsitiktinis. „Tikrai labai retas atvejis, kad Šv. Juozapo titulo bažnyčia būtų Lietuvoje. Kauno arkivyskupijoje turime dvi bažnyčias: vieną čia, Kėdainiuose, kitą Kaune, Vilijampolėje. Bet tradiciškai Juozapo šventovė visada buvo čia, kur rengiami vadinamieji mažieji mėnesiniai atlaidai. O šioje bažnyčioje esantis šv. Juozapo paveikslas labai paplito ir tapo šių metų vizualiniu simboliu. Tokiu būdu Kėdainiai dabar visai Lietuvai svarbūs ir žinomi, labai tuo džiaugiamės, – sakė garbingas svečias. – Jeigu atsilaisvins karantinas, kviesime žmones čia šiais Juozapo metais vykti iš visos Lietuvos. Mūsų svajonė ir planas, kad žmonės atrastų šią šventovę.“

Gili pamaldumo šv. Juozapui tradicija

Kėdainiuose, bemaž Lietuvos geografinio žemėlapio centre, Šv. Juozapo bažnyčią ir varpinę nuo 1713 m. įkurtoje parapijoje 1766 m. pastatė mieste apsistoję karmelitai. Prie jos buvo įsteigta ir Šv. Juozapo brolija. Sovietmečiu ilgus dešimtmečius bažnyčia buvo uždaryta, o 1991 m. sugrąžinta tikintiesiems. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios didįjį altorių puošia XVIII a. sakralinė vertybė – Kūdikėlį Jėzų ant rankų laikančio šv. Juozapo paveikslas, dengtas metaliniu aptaisu.

Panašios naujienos