Stumbrai nepaliauja niokoti pasėlių

2014 metais dėl žvėrių (tiek stumbrų, tiek kitų medžiojamųjų gyvūnų) padarytos žalos atlyginimo į specialiai tam tikslui sudarytą komisiją kreipėsi 34 žemės ūkio subjektai ir pateikė 60 prašymų.

2014 metais apskaičiuota žvėrių padarytos žalos suma siekė – 98 712,30 eurų. Tačiau ta suma neatspindi visų nuostolių, kadangi žalos atlyginimas yra limituotas.

Bendra apskaičiuota žvėrių padarytos žalos suma už 2014 metus – 98 712,30 eurų. Iš jos 34 263,17 eurų tenka stumbrų padarytai žalai, 64 449,13 – eurų kitiems medžiojamiesiems gyvūnams.

Žalos išmokos didėja
Lyginant pernykščius metus su ankstesniais 2013-aisiais, bendra atlyginamos žalos suma padidėjo 56,7 procentais. Iš jos dėl stumbrų padarytos žalos atlyginama suma padidėjo labai nežymiai – 5,72 proc., dėl kitų medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos suma žymiai didesnė – 83,8 proc.
Daugiausiai prašymų dėl miško žvėrių padarytos žalos pasėliams buvo gauta liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Žemdirbiai kreipiasi įvertinti kviečių, rapsų, miežių, cukrinių runkelių, kukurūzų pasėliams padarytą žalą.
Kėdainių rajone veikia trylika medžiotojų klubų. Vieniems jų pavyksta suvaldyti žvėrių srautus, kad jie neniokotų žemdirbių dirbamų laukų, kitiems tai daryti sekasi sunkiau. Būna ir taip, kad ne visi ūkininkai kreipiasi dėl žalos atlyginimo, nes patys yra medžiotojai ir supranta, jog ne visada galima laiku išvaikyti žvėris, kad jie nesuniokotų pasėlių. Tačiau dažniausiai į komisijos posėdžius dėl žemdirbiams padarytos žalos kviečiami medžiotojų klubų „Vilainai“, „Šventybrastis“, „Truskava“ vadovai, rečiau atsakomybė tenka klubams „Urka“, „Aras“, „Miškininkas, „Gringaliai“ bei Panevėžio miškų urėdijai.

Per trejus metus – 15 tūkstančių eurų
Jau kuris laikas įsigaliojo nauja žvėrių padarytos žalos atlyginimo tvarka. Pagal ją bendra per atitinkamus mokestinius ir dvejus ankstesnius mokestinius metus žemės savininkui, naudotojui ar valdytojui suteikta valstybės pagalba, į kurią įskaitomos išmokos už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, negali viršyti maksimalaus leistino 15 tūkstančių eurų pagalbos dydžio.
„Tokia tvarka nėra gera. Kadangi kai kuriose žemėse dirbantys mūsų krašto ūkininkai gana dažnai nukenčia nuo žvėrių. Su medžiojamaisiais žvėrimis viskas aišku – jų padarytą žalą atlygina medžiotojai. Problemų kyla dėl stumbrų, kurių šiuo metu laisvėje priskaičiuojama iki 100. Juk jų medžioti negalima, o stumbrų žala neretai ir per metus pasiekia numatytą sumą. Už 2014 metais patirtą žalą ne visą sumą gaus trys ūkininkai. Vienam iš jų visai nemokėta, kitiems dviem kompensacija sumažinta. Jau kuris laikas kalbama apie stumbrų perkėlimą, tačiau tie projektai dar stringa“, – sakė Kėdainių rajono Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas.

Žala atlyginama ne visiems
Šįmet komisija jau gavo keturis prašymus, kad būtų įvertinta žvėrių žiemkenčiams padaryta žala.
Ne visą žvėrių padarytą žalą gavusi ūkininkė Vaida Žebarauskienė įsitikinusi, kad kompensacijos sumažinimas nėra sąžiningas sprendimas: „Ne mūsų kaltė, kad stumbrai gyvena būtent ten, kur mes turime žemių. Labai gaila, kai pamatome nuniokotus laukus. Juk žemę dirbame, kad užaugintume kuo geresnį derlių ir jį pelningai parduotume. Pernai nukentėjo apie devynis hektarus kviečių. Manau, kad tiems plotams, kuriuos niokoja stumbrai, turi būti daromos išimtys žvėrių padarytos žalos atlyginimo taisyklėse.“
Tiskūnų apylinkėse ūkininkaujantis Aidanas Dumbinskas pamiškėse turi apie 50 hektarų žemės. Jis nuo žvėrių kenčia kasmet. „Žalos mano auginamiems pasėliams padaro ir elniai, ir stirnos, ir šernai, ir stumbrai. Su medžiotojais paprastai sutariame dėl žalos atlyginimo, o dėl stumbro nuostolių tai kyla įvairių minčių. Už pernai padarytą žalą gavau visą sumą, nes užpernykštė žala liko neįvertinta, kadangi komisija atostogavo ir negalėjo atvažiuoti apžiūrėti laukų. Tad kol kas limito nesu viršijęs“, – sakė nuo žvėrių nuolat nukenčiantis ūkininkas.