Būsima „Atžalyno“ gimnazijos dvyliktokė Paulina Būdaitė – plastiška, e­nerginga ir muzikali mergina, jau ne vienerius metus atsidavusi didžiausiai savo aistrai – šokiams. Paklausta, koks šokio stilius jai labiausiai patinka, mergina nesutrinka ir tikina norinti įvaldyti kuo daugiau įvairių stilių – juk geras šokėjas jų turi mokėti kuo daugiau! 

„Man patinka, kai žiūrovai žiūri, ploja... Tikras kaifas!” – sakė būsimoji dvyliktokė, šokėja Paulina.

„Man patinka, kai žiūrovai žiūri, ploja… Tikras kaifas!” – sakė būsimoji dvyliktokė, šokėja Paulina.

Tačiau ar kiekvienas gali būti šokėju? Kokius asmenybės bruožus merginai padėjo išsiugdyti šokiai ir kam savo kurtą pirmąjį šokį ji skyrė?
Atsako į šokių sūkurį pasinėrusi Paulina.
Kokios pačios pirmosios aso­ciacijos kyla, kai išgirsti žodį šokis?
Muzika ir profesionalumas. Kodėl profesionalumas? Todėl, kad geras šokėjas skiriasi nuo tiesiog pagal muziką šokančio žmogaus. Pastarasis, išgirdęs muzikos skambesį, atsipalaiduoja, šoka, kaip jam patinka, kaip išeina. O geras šokėjas, išgirdęs muziką, pritaiko prie jos tam tikrus žingsnius, judesius. Todėl yra skirtumas tarp šokėjo ir tiesiog kojas kilnojančio žmogaus.
Vadinasi, Tau šokis, priešingai nei daugumai, nėra atsipalaidavimas, o kone darbas?
Šiuo metu taip – man šokiai yra labiau treniruotė, o ne laisvalaikis. Dar nelaikau šokių darbu, nes esu per jauna. Tačiau ateityje noriu studijuoti šokių pedagogiką, tad manau – šokis ateityje užims visą mano gyvenimą (šypsosi).

Ne vienerius metus savo aistrai – šokiams – atidavusi mergina įsitikinusi: šokis teikia begalinį džiaugsmą!

Ne vienerius metus savo aistrai – šokiams – atidavusi mergina įsitikinusi: šokis teikia begalinį džiaugsmą!

Kaip atradai šokį? Kada pradėjai lankyti šokių repeticijas?
Viskas prasidėjo tada, kai man buvo ketveri metukai. Tuo metu mama pastebėjo, kad, išgirdusi muziką, pradedu šokti. Ir visai nesvarbu kur – ar parduotuvėje, ar gatvėje, ar automobilyje… Aš visada imdavau judėti. Pastebėjusi, kad turiu šokėjos gyslelę, mama nuvedė mane į šokių grupę pas šokių mokytoją Jolitą Gvergždienę.
Prašokau apie trejus metus ir nusprendžiau, kad noriu kažko daugiau, todėl pradėjau lankyti pramoginius šokius Jonavoje. Tačiau šie šokiai man nepatiko ir nusprendžiau grįžti į savo senąją šokių grupę. Tuo metu buvau keturiolikametė paauglė ir pasinėriau į naujų, neišbandytų šokių paieškas.
Išbandžiau save kone visose šokių srityse (šypsosi). Buvo į Kėdainius atvažiavę Karina Krysko su Sauliu Skambinu, tačiau nuėjusi ten savęs neatradau. Po to ėjau į „Atžalyno“ krepšinio komandos palaikymo komandą, tačiau ten irgi nepatiko.
Iki šiol mokausi šokti pas J. Gvergždienę – labai džiaugiuosi visus šiuos metus besitęsiančia mūsų draugyste.
Iki šiol esi šokių paieškose? O gal jau pavyko atrasti labiausiai patinkantį stilių?
Negaliu pasakyti, kad domiuosi konkrečiu šokių stiliumi, nes man jie visi yra labai įdomūs. Esu įsitikinusi, kad geras šokėjas turi gerai mokėti šokti pagal įvairią muziką, skirtingus šokių stilius. Todėl dabartinis mano tikslas – išmokti jų kuo daugiau. Nenoriu susikoncentruoti tik ties vienu kuriuo nors šokiu: noriu gerai šokti hip hopą, gatvių šokius, go go, taip pat ir modernius šokius… Žinau, kad tai yra labai sunku, kad pareikalaus labai daug jėgų, tačiau tam esu pasiruošusi.

Plastiška ir muzikali mergina dažnai pasirodo įvairių renginių metu.

Plastiška ir muzikali mergina dažnai pasirodo įvairių renginių metu.

Galbūt esi perfekcionistė?
Tikrai taip – noriu iš kiekvieno stiliaus pasiimti visa, kas geriausia.
Kokį šokio stilių bandai perkąsti dabar?
Dabar didžiausią dėmesį skiriu gatvės šokiams bei modernui.
Modernui? Dažnai šie šokiai yra tapatinami su meno plotme. Gal Tave galima būtų pavadinti ir menininke?
Ne, savęs menininke nelaikau. Tiesiog šie šokiai yra labai gražūs, man patinka plastika, lengvumas. Moderno muzika yra lėta, lengva. Šokdama pagal tokią muziką pabėgu nuo visų minčių, bėdų ar problemų. Jaučiu, kad būtent šis šokio stilius padeda man atsipalaiduoti labiausiai.
Ar bandai savo šokiu, kūno plastika skleisti kokią nors žinią kitiems?
Mano tikslas, kad žmonės, pažiūrėję šokį, nesakytų: „Viskas gerai, labai gražiai pašokote“, bet kiekvienas jų susimąstytų, pagalvotų apie savo gyvenimą. Kad atsisėdęs žiūrėtų į mane ir galvotų: „Gal kažką reikia keisti gyvenime, gal aš kažką darau gyvenime netaip…“ Noriu, kad kartu kalbėtų ne tik šokis, bet ir muzika, kad būtų jų abiejų dermė. Šokiu noriu ne tik parodyti vaizdą, bet ir per save išreikšti turinį. Šokio kalba nereikalauja vertimo.
Šokis Tau tampriai susijęs su muzika – kokios muzikos klausaisi, kokia Tave įkvepia?
Įkvepia ramesnė muzika, bet, aišku, klausausi ir trankesnės muzikos, „bumčikų“. Vis dėlto labiau patinka lėta, rami, pavyzdžiui, Celine Dion, Whitney Houston dainos. Klausausi ir Donato Montvydo – klausydama jo dainų žodžių, kažką atrandu sau, susieju su savo gyvenimu. Pagal jo dainą esu sukūrusi ir savo šokį.
Tad galima Tave vadinti ir pradedančiąja choreografe?
Kad galiu kurti šokius, supratau sukūrusi savo pirmąją choreografinę kompoziciją. Laikui bėgant, manau, pavyks ir dar daugiau jų sukurti. Šį savo pirmąjį šokį publikai teko rodyti net kelis kartus: teko jį sušokti ir eglutės įžiebimo šventėje, ir „Atžalyno“ gimnazijoje, ir Kėdainių arenoje. Iš tiesų šis šokis buvo sukurtas mano tėčiui.

Paulina įsitikinusi – geras šokėjas turi mokėti šokti įvairių stilių šokius. Repeticijose ji save stengiasi išbandyti įvairiuose šokėjos amplua – nuo gatvės šokių iki moderno.

Paulina įsitikinusi – geras šokėjas turi mokėti šokti įvairių stilių šokius. Repeticijose ji save stengiasi išbandyti įvairiuose šokėjos amplua – nuo gatvės šokių iki moderno.

Šoki jau ne vienerius metus. Ką šokis Tau davė kaip asmenybei?
Išties, šokis man suteikė labai daug. Seniau jaučiau scenos baimę, bet metams bėgant baimę išaugau ir ją pakeitė begalinis noras, veržimasis į sceną. Man patinka, kai žiūrovai žiūri, ploja… Tikras kaifas! Juntu, kad man šokis padeda atsipalaiduoti, išeiti iš tam tikro vidinio susikaustymo.
Daug žmonių teigia, kad nemoka šokti, nejaučia muzikos, neva negali atsipalaiduoti šokių aikštelėje. Ką galėtum tokiems žmonėms pasakyti? Ar iš tiesų šokiui reikia kone antgamtiško nusiteikimo, ir jei jau neva nelemta, tai žmogus šokti ir neišmoks?
Viskas yra įmanoma! Jei labai nori, jei dedi labai daug pastangų, išmokti gražiai judėti tikrai galima ir tam tikrus šokio elementus išmokti gali kiekvienas. Tačiau norint šokti profesionaliai jau reikia turėti ir šokio gyslelę, taip pat jausti muziką, girdėti ją. Tada šokis teiks begalinį džiaugsmą!
Kokią savo ateitį matai? Kiek joje bus šokio?
Labai daug! Nors dėl jo nesu išprotėjusi, tačiau noriu išvažiuoti į Vilnių ir ten studijuoti šokio pedagogiką. Žinoma, laukia 12 klasė, abitūros egzaminai. Per šiuos metus reikės įdėti labai daug darbo ir tobulinant savo šokių judesius. Nors tai bus bene sunkiausi metai, tačiau tikiuosi, kad viskas bus tik gerai!

6

Panašios naujienos