Aiškėja kodėl Kėdainių rajonas melioracijai negavo pinigų. Pasirodo, rajono savivaldybė lėšų prašė ne tiems objektams, kuriems būtų skirtas valstybės finansavimas. Kėdainių savivaldybė 2020–2022 metams būtų gavusi įspūdingą sumą, jeigu šių pinigų būtų prašiusi tikslinėms reikmėms – melioracijos griovių tvarkymui, o ne užtvankos rekonstrukcijai. Kadangi prašė užtvankai, pinigų visai negavo, daugiau kaip milijonas eurų „nuplaukė“ į kitus rajonus.

Galimi du šaltiniai

ŽŪM Ryšių su visuomene skyrius informavo, kad melioracijos įrenginių rekonstrukcijai savivaldybėms skiriamos lėšos iš dviejų šaltinių – Valstybės investicijų programos (VIP) ir Europos Sąjungos (ES) fondų, tad savivaldybės turi galimybę melioracijos reikmėms naudoti du finansavimo šaltinius.

Skiriama kasmet

Kėdainių rajono savivaldybei iš ES Solidarumo fondo melioracijai jau skirta 614 tūkst. eurų. Programa pasibaigusi, remonto ir rekonstrukcijos darbai įvykdyti.

„Melioracijos įrenginių rajone priežiūrai Kėdainiams kasmet iš valstybės biudžeto skiriama apie 360 tūkst. eurų dotacija. Valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise lėšų poreikis yra apskaičiuojamas vadovaujantis Melioracijos ir hidrotechnikos statinių eksploatavimo valstybinei funkcijai atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodiką. Už šiuos pinigus savivaldybės atlieka melioracijos priežiūros darbus, t. y. šalina avarinius gedimus, pumpuoja vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauja griovių, pylimų ir užtvankų šlaitus, kerta krūmus, atlieka smulkų griovių remontą (valo susikaupusias sąnašas), atlieka kitus priežiūros ir remonto darbus. Likviduojant šiuos gedimus, siekiama užkirsti kelią žalos atsiradimui kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai. Dauguma statinių nebuvo pakankamai prižiūrimi ilgą laiką, todėl reikalingos palyginti didelės investicijos, kad jie visiškai funkcionuotų“, – rašoma ŽŪM atsakyme.

Davė ir papildomai

Be to,  siekiant skatinti ekonomiką ir mažinti koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes žemės ūkiui,  melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai šiemet papildomai skirta 7,5 mln. Eur. Kėdainių rajono savivaldybės papildomas lėšų poreikis – 40 tūkst. Eur.

Nepaisant skiriamų sumų, Kėdainių rajone yra apie 1 520 km griovių, kurių nusidėvėjimas Valstybės žemės fondo 2020 metų sausio 1 dienos duomenimis siekia net 91,5 proc. Tad milijoninės sumos praradimas ypač skaudus.

Nusidėvėjusių rekonstrukcijai

Dar vienas melioracijos finansavimo šaltinis yra VIP, kurioje kasmet, pagal tam tikrus kriterijus, skiriamos lėšos.

Žemės ūkio ministerijos strateginio planavimo komiteto (toliau – SPK) 2019 m. liepos 31 d. posėdyje nuspręsta 2021 ir 2022 m. melioracijai skirtas VIP lėšas naudoti melioracijos įrenginių rekonstrukcijai savivaldybėse, kuriose griovių nusidėvėjimas viršija šalies vidurkį, lėšos paskirstytos pagal turimų griovių ilgį – po tokią pačią sumą skiriant ir 2021-ais, ir 2022 metais.

„Investavimo tikslas – rekonstruoti labiausiai nusidėvėjusius melioracijos griovius ir juose esančius hidrotechnikos statinius. Atrankos kriterijai: didžiausias bendras griovių ilgis, km; griovių nusidėvėjimas didesnis už šalies vidurkį (87,21 proc. 2019 m.). SPK atrinko keturis rajonus: Panevėžio rajoną ir skyrė 902 tūkst. Eur, Rokiškiui – 722 tūkst. Eur, Ukmergės – 629 tūkst. Eur, ir Kėdainių rajono savivaldybę ir skyrė 627 tūkst. Eur. Prieš skiriant pinigus, atrinktų savivaldybių buvo paprašyta pateikti Žemės ūkio ministerijai investicijų projektus“, – paaiškino ŽŪM atstovai.

Vykdo, todėl nebereikia?

Kėdainių rajono savivaldybė 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašte, skirtame ŽŪM, nurodė, kad jau vykdo magistralinių griovių remonto darbus iš ES Solidarumo fondo lėšų pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti.

„Savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad jiems reikalingos lėšos kitiems objektams rekonstruoti, t. y. hidrotechniniam statiniui – Vaidatonių tvenkiniui rekonstruoti, kuris yra labai blogos būklės. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. prioritetas buvo skiriamas labiausiai nusidėvėjusių melioracijos griovių rekonstravimui, Kėdainių rajono savivaldybei skirtos lėšos buvo paskirstytos kitiems rajonams“, – teigia ŽŪM atstovai.

Svarstomas klausimas

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Arūno Kacevičiaus, savivaldybė tikėjosi, kad ministerija milijoninę sumą nebūtinai skirs grioviams, o galbūt duos hidrotechniniams įrenginiams, tarp kurių – Vaidatonių užtvanka. Kadangi finansavimas buvo skirtas konkrečiam tikslui – griovių rekonstravimui, o ne užtvankoms, todėl Kėdainių rajonas pinigų visai negavo. 

Šiuo metu Žemės ūkio ministerijoje kaip tik yra svarstomas klausimas dėl lėšų skyrimo hidrotechniniams statiniams – užtvankoms rekonstruoti. Jei atsiras tokia galimybė ir bus skirtos lėšos, Kėdainių rajono savivaldybė galės teikti paraišką dėl lėšų skyrimo būtent šio tvenkinio rekonstravimui.

Siūlo pasinaudoti

ŽŪM atstovai patvirtino, kad Vaidatonių tvenkinys yra melioracijos balanse:

 „Rekomenduojame pasinaudoti galimybe ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijai teikti paraišką paramai gauti. Atsižvelgiant į taisykles šiai užtvankai rekonstruoti yra suteikiama papildomai 20 paraiškos vertinimo atrankos balų“.

Taigi vienąkart melioracijai skirtos lėšos pražiopsotos dėl aplaidumo ar siekiant pagudrauti. Galbūt antrąkart Kėdainių savivaldybė neapsižioplins ir laiku paprašys finansavimo konkrečiam tikslui, kuriam ir skiriami didžiuliai pinigai.

/Rokiškio r. sav. nuotr./