Brangiai kainavusi klaida ar aplaidumas, dėl kurių Kėdainiams skirtu milijonu dabar džiaugiasi kiti, o kėdainiečius vadina kvailiais? Pernai savivaldybėje keitėsi darbuotojai, kurie galbūt nesuprato, kam tie pinigai skirti? Kodėl rajono valdžia ignoruoja žemdirbius? Tokie ir kiti klausimai vis dar kyla mūsų rajono ūkininkams, kurie skaudžiai išgyvena milijoninės sumos, turėjusios tekti melioracijai, praradimą.

Todėl Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga džiaugėsi, kai pagaliau akis į akį, kad išsiaiškintų, kur ir kodėl prapuolė Kėdainių melioracijai skirtas apie 1 mln. 230 tūkst. eurų, susitiko su rajono savivaldybės atstovais. Žemdirbiai tikėjosi konstruktyvaus pokalbio, diskusijos, pasitarimo ir galbūt net atsiprašymo, padarius klaidą, tačiau išgirdo tik neaiškų paaiškinimą ir pasiteisinimus, nurodant, kas dėl to kaltas.

Tiesa, šį susitikimą inicijavo patys ūkininkai, kuriems į susirinkimą pagaliau pavyko prisikviesti savivaldybės atstovus.


Lėšų atsisakė


Ši istorija prasidėjo tada, kai mūsų krašto žemdirbius pasiekė informacija, jog Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu daugiau kaip milijono eurų lėšų atsisakė motyvuodamas tuo, kad „Kėdainių rajono savivaldybės administracija neturi žemės savininkų prašymų magistralinių griovių rekonstrukcijai vykdyti“.

Pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos administratorės Jūratės Jodeikienės, 2019 m. liepos 31 d. posėdyje Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) strateginio planavimo komitetas nusprendė 2021 ir 2022 metais melioracijai skirtas Valstybės investicijų programos lėšas naudoti melioracijos įrenginių rekonstrukcijai savivaldybėse, kuriose griovių nusidėvėjimas viršija šalies vidurkį.

Lietuvoje tokiais rajonais buvo pripažintos septynios savivaldybės, tarp kurių – ir Kėdainių.

„Šalyje lėšos buvo paskirstytos atsižvelgiant į turimų griovių ilgį. Kėdainių rajono savivaldybei nuspręsta skirti 1 mln. 254 tūkst. eurų, lėšas įsisavinant per porą metų – 2021 ir 2022-aisiais, po 627 tūkst. eurų per metus“, – paaiškino J. Jodeikienė.

Per 2018–2019 metus rajone sutvarkytas apie 71 kilometras griovių, o netekus 1 mln. 230 tūkst. eurų sumos mūsų krašte liks apie 80–90 kilometrų neatnaujintų melioracijos griovių.
Iš viso Kėdainių rajone dar reikia sutaisyti apie 1 500 km griovių.

KKŪS administratorės J. Jodeikienės nuomone, dėl kiekvieno reikalo rajono ūkininkai yra nusiteikę bendradarbiauti, diskutuoti, tartis.

Pirmasis dvišalis susitikimas

Karštame susitikime su ūkininkais dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius A. Kacevičius, Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė ir šio skyriaus vyr. hidrotechnikas Vidmantas Serva.


Susirinkusiesiems KKŪS sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas situaciją dėl „nuplaukusių“ rajono melioracijai skirtų pinigų apibūdino paprastai – žaidžiame sugedusį telefoną.

„Žinoma, tuo metu savivaldybėje keitėsi darbuotojai, kurie nesuprato, kam tie pinigai skirti. Deja, nežinau kodėl, bet per visą laiką ūkininkų susitikimų su rajono valdžia nebuvo, žemdirbiai gaudavo tik valdininkų atsakymus raštu. Vienintelė savivaldybės diskusija su socialiniais partneriais įvyko pernai rudenį, kai atkakliai siekėme, kad Taryboje būtų svarstomas mūsų prašymas dėl žemės ūkio paskirties žemės mokesčio sumažinimo už 2019 metus, nes sausa atnešė ūkininkams didelių nuostolių. Šįkart per pirmą gyvą susitikimą su savivaldybės atstovais aiškinsimės, kas darosi ir kokia šiuo metu yra reali situacija“, – žodžių į vatą nevyniojo V. Ivanauskas.

KKŪS atstovai atvirai prašė administracijos direktoriaus ir skyriaus vedėjos, kad daugiau rajone nebebūtų tokių žioplų klaidų.

Valdiška nuosavybė

Ūkininkai apgailestavo, kad šiemet didžiulė pinigų suma buvo paleista vėjais. Žemdirbiai kratosi kaltinimų, kad nerašė prašymų skirti pinigus melioracijai. Juolab kad melioracijai skirtos lėšos tenka ne vien žemės ūkiui, taip pat ir kaimams, keliams, žodžiu, visai rajono infrastruktūrai.

„Noriu pabrėžti, jog tie pinigai, kurie, kaip teigiama, atitenka tik žemdirbiams, nėra skirti vien ūkininkams. Jie reikalingi visiems rajono gyventojams, verslui. Mes, ūkininkai, kiek galime savo laukuose esančius griovius susitvarkome patys, tačiau turi būti sutvarkyta visa melioracijos sistema, kuriai padedant, iš visų laukų vanduo subėgtų į vandens telkinius. Visi upeliai ir visi įrenginiai, esantys po žeme, yra savivaldybės arba valstybės nuosavybė. Būtent jų rekonstrukcijai mūsų rajono valdžia ir atsisakė taip reikiamų pinigų. Po tokios finansinės injekcijos į rajono melioracijos sistemas ateityje būtų sumažėjęs lėšų poreikis remonto darbams, būtų sumažėję avarinių remontų ir jau būtų buvę galima galvoti, kad melioracijos sistemos rajone yra bent jau patenkinamos būklės“, – kalbėjo V. Ivanauskas.

KKŪS vadovas V. Ivanauskas prašė savivaldos atstovų administracijos direktoriaus ir skyriaus vedėjos, kad daugiau rajone nebebūtų tokių žioplų klaidų. 

Lėšų atsisakė

Ši istorija prasidėjo tada, kai mūsų krašto žemdirbius pasiekė informacija, jog Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu daugiau kaip milijono eurų lėšų atsisakė motyvuodamas tuo, kad „Kėdainių rajono savivaldybės administracija neturi žemės savininkų prašymų magistralinių griovių rekonstrukcijai vykdyti“.

Pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos administratorės Jūratės Jodeikienės, 2019 m. liepos 31 d. posėdyje Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) strateginio planavimo komitetas nusprendė 2021 ir 2022 metais melioracijai skirtas Valstybės investicijų programos lėšas naudoti melioracijos įrenginių rekonstrukcijai savivaldybėse, kuriose griovių nusidėvėjimas viršija šalies vidurkį.

Lietuvoje tokiais rajonais buvo pripažintos septynios savivaldybės, tarp kurių – ir Kėdainių.

„Šalyje lėšos buvo paskirstytos atsižvelgiant į turimų griovių ilgį. Kėdainių rajono savivaldybei nuspręsta skirti 1 mln. 254 tūkst. eurų, lėšas įsisavinant per porą metų – 2021 ir 2022-aisiais, po 627 tūkst. eurų per metus“, – paaiškino J. Jodeikienė.

Per 2018–2019 metus rajone sutvarkytas apie 71 kilometras griovių, o netekus 1 mln. 230 tūkst. eurų sumos mūsų krašte liks apie 80–90 kilometrų neatnaujintų melioracijos griovių.

Iš viso Kėdainių rajone dar reikia sutaisyti apie 1 500 km griovių.

Rajono tarybos narys, ūkininkas A. Kižauskas atviras: „Administracijos direktorius yra daug kur neteisus ir gina savivaldybės pozicijas“.

Pirmasis dvišalis susitikimas

Karštame susitikime su ūkininkais dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius A. Kacevičius, Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė ir šio skyriaus vyr. hidrotechnikas Vidmantas Serva.
Susirinkusiesiems KKŪS sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas situaciją dėl „nuplaukusių“ rajono melioracijai skirtų pinigų apibūdino paprastai – žaidžiame sugedusį telefoną.

„Žinoma, tuo metu savivaldybėje keitėsi darbuotojai, kurie nesuprato, kam tie pinigai skirti. Deja, nežinau kodėl, bet per visą laiką ūkininkų susitikimų su rajono valdžia nebuvo, žemdirbiai gaudavo tik valdininkų atsakymus raštu. Vienintelė savivaldybės diskusija su socialiniais partneriais įvyko pernai rudenį, kai atkakliai siekėme, kad Taryboje būtų svarstomas mūsų prašymas dėl žemės ūkio paskirties žemės mokesčio sumažinimo už 2019 metus, nes sausa atnešė ūkininkams didelių nuostolių. Šįkart per pirmą gyvą susitikimą su savivaldybės atstovais aiškinsimės, kas darosi ir kokia šiuo metu yra reali situacija“, – žodžių į vatą nevyniojo V. Ivanauskas.
KKŪS atstovai atvirai prašė administracijos direktoriaus ir skyriaus vedėjos, kad daugiau rajone nebebūtų tokių žioplų klaidų.

Valdiška nuosavybė

Ūkininkai apgailestavo, kad  šiemet didžiulė pinigų suma buvo paleista vėjais. Žemdirbiai kratosi kaltinamų, kad nerašė prašymų skirti pinigus melioracijai. Juolab kad melioracijai skirtos lėšos tenka ne vien žemės ūkiui, taip pat ir kaimams, keliams, žodžiu, visai rajono infrastruktūrai.

„Noriu pabrėžti, jog tie pinigai, kurie kaip teigiama atitenka tik žemdirbiams, nėra skirti vien ūkininkams. Jie reikalingi visiems rajono gyventojams, verslui. Mes, ūkininkai, kiek galime savo laukuose esančius griovius susitvarkome patys, tačiau turi būti sutvarkyta visa melioracijos sistema, kurios pagalba iš visų laukų vanduo subėgtų į vandens telkinius. Visi upeliai ir visi įrenginiai, esantys po žeme, yra savivaldybės arba valstybės nuosavybė. Būtent jų rekonstrukcijai mūsų rajono valdžia ir atsisakė taip reikiamų pinigų. Po tokios finansinės injekcijos į rajono melioracijos sistemas, ateityje būtų sumažėjęs lėšų poreikis remonto darbams, būtų sumažėję avarinių remontų ir jau būtų buvę galima galvoti, kad melioracijos sistemos rajone yra bent jau patenkinamo stovio“, – kalbėjo V. Ivanauskas.

Š. Šiušė pastebėjo, kad ryšio su savivalda neliko.

Nenusistatę prieš kaimą

Susitikime savivaldybės administracijos direktorius A. Kacevičius ūkininkus bandė įtikinti, kad rajono valdžia nėra nusiteikusi prieš žemdirbius.

„Jūs esate mūsų bendruomenės nariai, partneriai ir, aišku, tai kas leidžiama įstatymo rėmuose. Tikrai to nusistatymo prieš kaimą, patikėkite, nėra. Kiekvienas iš mūsų, bent jau pas mane, nežiūrint jokių priėmimo dienų ar valandų, bet kas, bet kada galite užeiti, tartis, diskutuoti, siūlyti, priimti bendrus sprendimus (kalba netaisyta, – aut. pastaba)“, – kvietė A. Kacevičius.

Ūkininkams po tokio pasisakymo tik kilo klausimas, kokiu telepatiniu būdu jie turėjo sužinoti apie skirtas lėšas, kad imti ir ateiti, ir kartu tartis, kaip padaryti geriau, kaip našiau panaudoti skirtas lėšas. Šiuo atveju savivaldybės administracija bei Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius pademonstravo ne tik, kad nežino, kokia reali rajono melioracijos sistemose situacija, bet ir nėra linkusi bendradarbiauti su rajono žemdirbiais ir socialiniais partneriais.

Jau buvo panaši situacija

Matyt toks kvietimas draugauti ūkininkams jau buvo pavėluotas, nes jie smarkiai pataršė svečius iš savivaldybės.

KKŪS vadovas V. Ivanauskas priminė ir visai nesenus laikus, 2018-uosius, kai buvo panaši situacija, kuomet maždaug per keturiolika dienų reikėjo padaryti planus, kad būtų gauti melioracijai skiriami pinigai.

„Tada per dieną gavome tuometinio Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus tuometinio vedėjo Algimanto Žviko raštą, informuojantį apie lėšų skyrimą bei prašymą pateikti nuomonę, kur geriausia ir efektyviausia būtų tas lėšas panaudoti. Visi greit susirinkom, nusprendėm ir darbai buvo padaryti, o skirtos lėšos efektyviai įsisavintos. O pernai per kažkieno neapsižiūrėjimą netekome tokios didelės sumos. Dabar pataisyti situaciją yra neįmanoma. Sakote, kad dedami žingsniai siekiant į rajoną susigrąžinti prarastą milijoną, tačiau, kiek žinau iš atgarsių Žemės ūkio ministerijoje, tų pinigų nepavyks atsiimti. Labai gaila ir kartu tikrai, patikėkit, pikta“, – pabrėžė V. Ivanauskas.

Pasak I. Jankausko, krašto ūkininkai gauna netikusias viešojo administravimo paslaugas.

Nusidėvėjimas – apie 90 proc.

Kad melioracija rajone labai reikalinga, KKŪS vadovas pateikė Truskavos seniūnijos pavyzdį.

„Per Truskavą teka du upeliai – Linkuvė ir Šumera, kurie iš seniūnijos išneša visą vandenį. Štai Šumeros upelio gylis – tik septyni centimetrai. Žemas vandens lygis parodo koks yra didelis mūsų vandens griovių nusidėvėjimas. Mes, ūkininkai, girdime, kad rajono melioracijos sistemos nusidėvėjimas siekia 91 procentą, o rajono valdžia tvirtina, jog tik 61 proc. Taigi situacija rajone tikrai yra kritinė. Ir labai gaila, kad rajono valdžia arba nežino realios situacijos, arba nenori jos žinoti“, – įsitikinęs V. Ivanauskas.

Nori, bet negali

Patys žemdirbiai savo iniciatyva ir lėšomis negali tvarkyti upelių prieigų, nes jie – savivaldybės ar valstybės nuosavybė. Net vedini gerų tikslų, siekdami savo lėšomis pagerinti vandens nutekėjimą ir kiek įmanoma sutvarkyti melioracijos sistemą, kad būtų prieiga prie vandens telkinių, jie negali to daryti valdiškose teritorijose.

„Savo laukuose rajono ūkininkai pagal galimybes yra susitvarkę – patys išsikirto griovius, nuvedė nutekėjimus, kad vanduo nesikauptų. Didžiausia bėda yra miškų upeliai, kuriuose užtvankas pasistatė bebrai, sugriovę vandens nutekėjimo sistemą. Va čia visa bėda. Tai puikiai matyti dabar, kai pliaupia lietus. Pažiūrėkite kokios balos telkšo laukuose. Jeigu likusi vasara bus lietinga, viskas skęs. Štai tokia situacija pas mus“, – teigė V. Ivanauskas.

Neįmanomas dalykas?

Dėl apmaudžios situacijos, praradus milijoną, skirtą melioracijai, savivaldybės administracijos vadovas A. Kacevičius kaltino palikimą.

„Kalbant apie melioraciją, tarsi savivaldybė atsisakė daugiau nei milijono euro, kurie buvo skirti ministerijos  (Žemės ūkio ministerijos, toliau – ŽŪM) 2021–2022 metams. Noriu patikinti, kad taip nėra. Tų pinigų mes neatsisakėme, paprasčiausiai savivaldybė tikėjosi, jog ministerija vis tik tuos pinigus gali skirti nebūtinai grioviams, bet būtent hidrotechniniams įrenginiams. Netoli nuo čia yra Vaidatonių užtvanka, kuri yra kritinės būklės ir jau prieš tris metus buvo parengtas tos užtvankos projektas ir jau pora metų ministerijos pastoviai prašoma lėšų tos užtvankos remontui. Tikrai nenorime, kad atsitiktų tokia situacija, kai prieš keletą metų potvynio metu Aristavėlėje sugriuvo užtvanka. Deja, palikimas mūsų buvo toks, kad mes neturėjome, nei pasiruošę, kadangi pradėjome dirbti tik pernai. Čia buvo rugpjūčio mėnesį tas ministerijos siūlymas ir per dvi savaites mes turėjome paruošti investicinius projektus ir pateikti ministerijai. Tai iš tiesų neįmanomas dalykas, nes norint parengti investicinį projektą reikia bent jau pradinius duomenis turėti, ko jau tikrai eilę metų nebuvo daryta (kalba netaisyta, – aut. pastaba)“, – aiškino A. Kacevičius. 

Ūkininkai nebeištvėrė

Aišku, kad nelabai kas ir aiškiau tapo po tokio paaiškinimo, todėl rajono ūkininkai neištvėrė. KKŪS vadovas V. Ivanauskas įsiterpė primindamas, kad tokia pati situacija buvo ir 2018 metais, kai savivaldybės darbuotojai investicinį projektą paruošė per labai trumpą laiką – aštuonias dienas.

„Suprantame, kad rajono vadovai ir skyriaus vedėja keitėsi, bet Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus darbuotojai nesikeitė. Juk buvo mūsų sutarta, kad tęsime pradėtus melioracijos darbus. 2018–2019 metai pinigai buvo skirti upelių valymui. Tai žinojo jūsų darbuotojai?“, – paklausė V. Ivanauskas.

Į tai A. Kacevičius bandė atsikirsti nerišliai aiškindamas: „Jeigu būna pradiniai duomenys surinkti, jeigu žinoma iš anksto informacija, kad reikės projekto, susirenkame pradinius duomenis ir pateikiame projektuotojams, tada įmanoma (kalba netaisyta, – aut. pastaba)“.

Kiti spėjo, mūsų – ne

Tai įmanoma ar neįmanoma laiku parengti projektą? Akivaizdu, kad ūkininkai nesuprato tokio atsakymo, todėl V. Ivanauskas paprašė paaiškinti, kad būtų visiems aišku kas gi nutiko.

Į tai administracijos vadovas atsakė: „Nuo 2008 metų visi melioracijos griovai buvo valomi, tvarkomi per paprastąjį remontą, kuriam nereikia nei projektų, nei nieko, paskelbi konkursą, rangovas ir taip toliau. Šitoje vietoje rekonstrukcijai reikalingi projektai (kalba netaisyta, – aut. pastaba)“.

Valdininkas ūkininkus bandė įtikinti, kad 2018–2019 metais melioracijos tvarkymas buvo vykdomas ne per rekonstrukciją, kuriai reikalingas projektas, o per remontą, kuriam nereikia projekto.

„Šiuo atveju Žemės ūkio ministerija remontui neskyrė, nenumatė pinigų. Ji numatė pinigus rekonstrukcijai, kur reikalingi projektai“, – pabrėžė A. Kacevičius.

Ūkininkus tai nustebino, todėl jie atvirai paklausė, kodėl šešios šalies savivaldybės sugebėjo laiku parengti projektus, o mūsų nespėjo.

„Galbūt kiti rajonai ankstesniais metais rengėsi projektus. Deja, palikimas mums toks, kad mes atėję tikrai nė vieno projekto neradome“, – kaltę bandė nusimesti valdininkas.

Galėjo padėti, jei reikėjo

Ūkininkams tai sukėlė juoką ir nuostabą, kad nebuvo kam rengti projektų. Juolab kad daugelį metų Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriuje dirba tie patys profesionalūs specialistai, kurie tikrai moka parengti reikiamus dokumentus, rašo projektus.

„Darbuotojai savivaldybėje tie patys. Arūnai, neklaidinkime vieni kitų. Buvo reikalingi tik projektiniai pasiūlymai. Tiesiog reikėjo pasiūlyt, kiek darbų reikėtų padaryti. Kai paskelbiama programa, iš pradžių surenkami projektiniai pasiūlymai, tik po to skirstomi pinigai. Mes, ūkininkai, dalyvavome melioracijos valdymo projektuose, patys rengėme ir projektinius pasiūlymus, ir projektus. Tikrai turime patirties“¸ – kalbėjo V. Ivanauskas.

Administracijos direktorius vis tiek dar bandė įrodyti savo tiesą, kad reikėjo investicinio projekto, kurį  savivaldybė privalėjo parengti per dvi savaites – 2019-ųjų rugpjūčio 2–16 dienomis.

Ryšys nutrūko

Vienas aktyviausių rajono ūkininkų Šarūnas Šiušė kilo iš vietos sakydamas, kad daugelį metų krašto ūkininkai kelia melioracijos klausimą, o 2018 metais glaudžiai dėl to pradėjo bendradarbiauti su tuometiniu meru Sauliumi Grinkevičiumi bei Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėju Algimantu Žviku.

„Bendradarbiavome su savivaldybe. Rinkdavomės ir kartu spręsdavome aktualiausias problemas, ieškodavome būdų, kaip surasti geriausią išeitį. Tuomet buvo ryšys tarp žemdirbio ir savivaldybės, dabar  to ryšio nebeliko. Jūs tik atsikalbinėjate, o mūsų net nepaklausiate reikia kažko ar nereikia“, – kalbėjo Š. Šiušė.

„Nusprendėte, kad nereikia“

Melioracijos problema visada buvo aktuali žemės ūkiui. Porą metų ūkininkai patys savo lėšomis ir pastangomis atlikdavo lengviausius darbus, tokius kaip griovio remontas.

„Bet dėl skaudžiausių problemų tokių, kaip melioracijos grioviai, grioviai per miškus, niekas nė pirštelio nepakrutino, kad jos pajudėtų iš mirties taško. Šiuos projektus, panaudojant ES lėšas, būtų galima atlikti per savivaldybę, nes juose susikerta savivaldos, urėdijos ir privačių miškų savininkų interesai, kur vienas pats ūkininkas nieko negali padaryti. Savo ūkyje sutvarkiau 15 kilometrų melioracijos griovių, todėl norisi, kad ir savivaldybė kažkiek padėtų ir dirbtų kartu su mumis. Dabar jokio ryšio su savivalda neliko. Jūs nusprendėte, kad nereikia ir viskas“, – apmaudo dėl situacijos neslėpė Š. Šiušė.

Neliko ir užtvankai

Tačiau A. Kacevičius vis tiek laikėsi savo pozicijos, kad prioritetas buvo užtvanka, kuri, neva, bet kurią dieną gali sugriūti. Ūkininkai jam atšovė, kad tikrai būtų supratę ir pateisinę tą negautą milijoną, jeigu lėšos būtų skirtos tam objektui, bet pinigai per kažkieno aplaidumą į rajoną neatėjo nei melioracijai, nei užtvankai.

„Po to dar du raštus parašėme ŽŪM, kuri nepasakė, kad neduos. Ministerija labai mandagiai atsakė, kad esant galimybei spręs tuos klausimus. Tai čia dar negali sakyti, kad tiek pinigai nuplaukė ir mes jų negausime (kalba netaisyta, – aut. pastaba)“¸ – bandė nepasiduoti savivaldybės administracijos vadas.

Į tai ūkininkai ėmė šmaikštauti, kad Kėdainių pinigai jau seniai nuplaukė į Pakruojį, todėl jie nieko nebesitiki.

Pratrūko ir tarybos narys

Čia nebeištvėrė ir ilgai tylėjęs rajono tarybos narys, ūkininkas Algimantas Kižauskas, kuris atvirai pasakė, kad administracijos direktorius yra daug kur neteisus ir gina savivaldybės pozicijas.

„Mes, ūkininkai, patys daug investuojame į griovius, melioraciją, tvarkome valstybės turtą. Todėl jūs, rajono vadovai, padarėte didelę klaidą nepasitarę ir su ūkininkais, ir su tarybos nariais. Jeigu praėjusią savivaldybės vadovų kadenciją savivaldybės specialistai buvo stipresni ir su visais galėjome kalbėtis, tai dabar esame palikti likimo valiai. Jūs stipriai apsijuokėte ministerijoje, kuri antrą kartą tokių pinigų nebeduos. Tie pinigai jau nuvažiavo į Pakruojį“, – teigė A. Kižauskas.   

Kaip grąžins skolą?

Kad rajono valdžia ūkininkų nemėgsta priminė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas, atsigręžęs į ne tokius senus praėjusio rudens įvykius, kai mūsų žemdirbiai traktoriais rinkosi prie savivaldybės, kur tarybos posėdyje buvo svarstoma dėl žemės mokesčio sumažinimo ūkininkams.

„Puikiai prisimenu, kaip valdančiųjų frakcijos tarybos narė Nijolė Naujokienė pabrėžė, kad tie žemdirbių prašomi 300 tūkstančių eurų pinigai yra labai didelės lėšos ir jos yra labai reikalingos rajonui. Todėl tada po ilgų svarstymų balsuodama taryba nepritarė pasiūlymui ir nesutiko sumažinti žemės mokesčio prašomais 25 proc. Tad labai keista, kad prieš pora mėnesių iki to posėdžio virš milijono lėšų valdantiesiems nebuvo ženkli suma, kurios lengva ranka buvo atsisakyta!

Būtent dėl to mūsų ūkininkai pirmieji Lietuvoje suvažiavo traktoriais, taip išreikšdami savo skausmą, į kurį visiškai nebuvo atkreiptas dėmesys. Mokesčiai buvo padidinti.  Akivaizdu, kad mūsų žemdirbiai svariai prisideda prie savivaldybės biudžeto, o už tai gauna netikusias viešojo administravimo paslaugas. Kviečiame rajono valdžią vėl pagalvoti apie tai, nes rudenį artėja svarstymai. Galvokite kaip tą klaidą ištaisyti, nes akivaizdu, kad 1 mln. 320 tūkst. eurų skola susidarė dėl netikusiai atliktų viešojo administravimo paslaugų. Padidintų mokesčių kontekste tai atrodo labai nekaip“, – rėžė I. Jankauskas.

Nesuvokia savo pareigų

KKŪS administratorė J. Jodeikienė apgailestauja, kad susidėliojo nepalankios aplinkybės, dėl kurių ji negalėjo dalyvauti susirinkime, nes, kaip Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos narė, norėjo išgirsti argumentuotą atsakymą, kodėl taip nutiko, kad buvo atsisakyta šių lėšų.

„Taip pat norėjau išgirsti žmogišką atsiprašymą, nes juk, kaip sakoma, visko dirbant nutinka. Išklausiusi susirinkimo įrašą likau labai nusivylusi pirmiausiai dėl to, kad neradau paprasto žmogiško „atsiprašau, taip jau nutiko, kaip galėtume tą klaidą ištaisyti“. Ir dar pasigedau suvokimo, kad valstybės tarnautojas visų pirma tarnauja žmogui ir valstybei. Šiuo atveju pamačiau, kad susirinkime dalyvavę valstybės tarnautojai, tuo pačiu ir administracijos direktorius, nesuvokia, kokia pagrindinė jų, kaip valstybės tarnautojų pareiga. Akivaizdu, kad jiems atsakomybė svetima ir nepažįstama. Bet jei jau žmogus kažkur pameti žmoniškumą, tai gal tada ir atsakomybę už savo veiksmus pameti ten pat?! Čia jau nekalbant apie tai, kad buvo pažeisti beveik visi pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai“, – kalbėjo J.Jodeikienė.

Priemonių yra daug

Kaip ten bebūtų, tačiau J. Jodeikienė įsitikinusi, kad ūkininkai yra nusiteikę bendradarbiauti, diskutuoti ir susitikti. Iš ūkininkų pusės tų iniciatyvų buvo ne viena, tik jie po to  liko nusivylę.

„Tad dabar labai tikiuosi, kad savivaldybė, Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius dabar žengs žingsnį ir tą iniciatyvą parodys. Parodys, kad ir jie yra pasiruošę bendradarbiauti. Bendradarbiavimui net ir karantino laikotarpiu priemonių šiais technologijų laikais yra daug ir, kai nori, yra viskas įmanoma“, – sakė J. Jodeikienė.

Dar tokių nematė

Karštą diskusiją užbaigė KKŪS vadovas V. Ivanauskas, kuris ūkininkų vardu tikisi, kad po šio skaudaus įvykio bus padarytos atitinkamos išvados ir daugiau taip reikalingi pinigai pasieks mūsų rajoną, o ne jais džiaugsis kiti.

„Manau, kad nauja Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja išgirdo mūsų lūkesčius. Tarsimės, kad ji ištaisytų tą situaciją, nes gėda atsiliepti telefonu, kai man skambina kolega, Pakruojo ūkininkų sąjungos pirmininkas, traukiantis per dantį: „Kad tokių durnių dar nematė“, – liūdnai šmaikštavo V. Ivanauskas.

Laiko buvo pakankamai

Pasak buvusio ilgamečio Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo Algimanto Žviko, per dvi savaites yra įmanoma paruošti investicinį projektą.

„Mano žiniomis, tam atvejui, apie kurį dabar diskutuojama, techninio projekto nereikėjo, nes reikėjo parengti investicinį projektą. O tokį dokumentą per trumpą laiką Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriui, pasitelkiant į pagalbą Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus kolegas, tikrai įmanoma paruošti. Tokiam projektui iš melioracijos žemėlapių reikia paimti griovių ir šliužų ilgius, žiočių ir pralaidų skaičius bei tuos duomenis pateikti. Jame tik reikia nurodyti kokios pagrindinės investicijos reikalingos lėšoms įsisavinti. Kaip pavyzdį galiu pateikti  2017–2018 metų situaciją, kai reikėjo įsisavinti lėšas, skirtas sausros nuostoliams padengti. Per trumpą laiką – iki mėnesio, buvo parengtas net techninis projektas“, – sakė A. Žvikas.  

Buvęs vedėjas paaiškino, kad sudėtingiau yra paruošti techninį projektą, o investiciniam projektui yra reikalingi tik pagrindiniai duomenys, kurie gali po to šiek tiek keistis rengiant techninį projektą.

5 komentarai

  1. Dar vienas akmuo į dabartinės valdžios daržą.Kažkoks absurdas. Kiek gali šitie ponai sau leisti. Ir viskas puiku, ar ne? Prisimins jus žmonės. Netruks prabėgti laikas. Galit rezervuoti darbo vietas Lifosoje!!!

    Atsakyti
  2. Jūrka

    Muge muge, straipsnis prilygsta ,,romanui,,, tema labai akruali, tačiau rašymo stilius, tai dvyliktoko. Žurnalistei reikėtų pasitobulinti, skaitai ir sunku susikoncentruoti, nėra kulminacijos.Imkit pavyzdį iš rinkos, taip būtų ,,sunešiota,, iš niekur, o jūs tokià teną turėjot.Visgi gimęs šliaužti, neskraidyk.

    Atsakyti
    • Labai puikiai parašyta. Nepatinka Kėdainių mugė – neskaityk. Skaityk savo rinką ir būk patenkintas gyvenimu. O be kita ko, pagal tavo rašymą neatrodo, kad būtum baigęs daugiau kaip penkias klasės.

      Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.