Siūlo neišbarstyti to, kas sukurta

Specialiojoje mokykloje, kurioje mokosi beveik šimtas specialiųjų poreikių turinčių vaikų iš Kėdainių ir aplinkinių rajonų, praėjusį penktadienį apsilankiusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei teko sklaidyti šios ugdymo įstaigos bendruomenės nerimą dėl ateities.

Rajone specialistų – trūkumas

2020 m. birželį Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, sudarančias teisines prielaidas iki 2024 m. palaipsniui didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtrauktį į švietimą, o nepalikti jų izoliuotų specialiosiose mokyklose. Tačiau bendrojo lavinimo mokyklos baiminasi, kad susidurs su švietimo pagalbos specialistų, logopedų, specialiųjų pedagogų trūkumo problema, iš kitos pusės, specialiosios mokyklos nuogąstauja dėl išlikimo.

Kėdainių rajono vaikų ugdymo įstaigose švietimo pagalbos specialistų ypač trūksta. Jau vaikų darželiuose pastebima, kad daugėja ypatingų vaikučių, kuriems reikia specialistų pagalbos.  „Matome problemą – kad jūsų savivaldybėje trūksta švietimo pagalbos specialistų. Ką ruošiatės daryti ir kuo galėtume jums padėti? Nes yra priimti teisės aktai, kuriais gerinamos sąlygos ir didinami atlyginimai švietimo pagalbos specialistams. Šį rudenį bus steigiami nauji etatai“, – bendradarbiavimą šioje srityje savivaldybės administracijai susitikimo metu siūlė ministrė J. Šiugždinienė.

Rajono savivaldybės Švietimo skyriaus laikinosios vedėjos Vilmos Dobrovolskienės teigimu, Kėdainių rajonas turi labai stiprią specialiąją mokyklą, kurią ir nori išsaugoti. Ji galėtų tapti stipriu metodiniu centru prie Švietimo pagalbos tarnybos, tačiau šiuo metu tam nepalankūs teisės aktai.

Siūlo saugoti tai, kas sukurta

Kėdainių specialiosios mokyklos direktorius Juozas Jančius ministrei pristatė įvairiapusę įstaigos veiklą ir stipriąsias puses: integruotas pamokas, gerą materialinę bazę, didelį dėmesį vaikų sveikatinimui, tarptautinius ir vietos projektus, aktyvų neformalųjį ugdymą (sportą, dramą, šokius). Mokykla savo veikloje pritaiko užsienio šalių patirtį, pedagogai nuolat kelia kvalifikaciją, taiko naujas technologijas, o, savo ruožtu, iš kėdainiečių patirties pasisemti ar stažuotis atvyksta kitų šalių atstovai. Problema mokyklos vadovas įvardino jaunų specialistų paieškas – jų sunku rasti.

Nepaisant gerų rezultatų, mokyklos kolektyvas, pasak direktoriaus, jaučia nerimą dėl ateities. „Man atrodo, ne visos specialiosios mokyklos bus vienu metu uždarytos, nes jos yra reikalingos, galbūt kita veiklos forma. Neintegruosime iškart į bendro ugdymo mokyklas visų vaikų. Bendrojo ugdymo mokyklos gali atvykti pas mus į stažuotes praktiškai pasimokyti, kaip tai padaryti, kaip dirbti su šiais vaikais. <…>  Mes tikimės, kad bus diskusija, į kurią bus pakviestos specialiosios mokyklos, kaip padėti tam vaikui integruotis ir neišbarstyti to potencialo, kuris yra čia. Turim visas sąlygas, visą įrangą, programas, žmones, entuziazmą ir norą dirbti – saugokim tai, ką turim, nes naujų specialistų rasti nėra lengva“, – kalbėjo mokyklos vadovas.

„Niekur neskubame“

Atsakydama Švietimo, mokslo ir sporto ministrė pagyrė inovatyvų specialiosios mokyklos bendruomenės požiūrį į ugdymo procesą bei patikino, kad greitų sprendimų šioje srityje nebus. „Čia labai svarbi diskusija ir jūsų patarimai, kaip kuo geriau judėti į priekį ir kaip integruoti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Neturime tokio tikslo uždaryti visas specialiąsias mokyklas – galbūt jų turėtų būti mažiau, jų veiklos pobūdis galėtų šiek tiek keistis.

Niekur neskubame, nes čia skubėjimas gali reikšti ir chaosą, ir turėti atvirkštinį efektą. Ir tėvai turi turėti teisę nuspręsti, ar jie nori, kad jų vaikutis, turintis specialiųjų poreikių, mokysis bendrojo ugdymo mokykloje, ar jam vis tik reikalinga didesnė parama. Neplanuojame niekur skubėti“, – pabrėžė ministrė J. Šiugždinienė.