„Teisinė apsauga, bendrystė, profesinis tobulėjimas, ilgesnės atostogos!”, – tokius pagrindinius privalumus įvardijo kėdainiečiai medikai, priklausantys Lietuvos gydytojų sąjungai (LGS). Praėjusią savaitę ši organizacija Kėdainių daugiakultūriame centre minėjo savo veiklos šimtmetį. Ir nors per šį laiką nuveikta daug aktualių darbų, tačiau gydytojai pažymi, kad vis atsiranda ir naujų iššūkių, su kuriais reikia susidurti Lietuvos gydytojams.
Lietuvos gydytojų sąjunga – tai profsąjunginė savaveiksmė ir savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti apie 70 procentų Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Kėdainiuose veikiantis LGS filialas yra gana skaitlingas ir aktyvus. Šiuo metu jame yra 95 gydytojai.
Balsas girdimas valdžios įstaigose
„Labai apsidžiaugiau, kai šiandien važiuojant į renginį, man paskambino viena gydytoja ir išreiškė norą įstoti į sąjungos gretas“, – sakė gydytoja reabilitologė Raimonda Augienė, LGS Kėdainių filialo pirmininkė. Ji pridūrė, kad būti organizacijos nariu skatina socialinis saugumas, taip pat suteikiamos dvi arba trys papildomos atostogų dienos. Nuo šių metų suteikiamos ir dar dvi papildomos sveikatinimo dienos. Taip pat organizuojamos profesinės kvalifikacijos kėlimo kursai. Pati sąjunga stipriai atstovauja gydytojus vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, kai nagrinėjami medikams aktualūs klausimai.
„Mūsų filialo narių balsas yra girdimas ir Kėdainių rajono įstaigose – tiek pirminės sveikatos priežiūros centre, tiek ligoninėje. Pakankamai darniai, struktūrizuotai, darniai sprendžiam problemas, į jas reaguojama nedelsiant, atsiradus naujovėms, pavyzdžiui, jei keičiasi įstatymai“ – pažymėjo R. Augienė.
Teisinė bazė yra labai skylėta
Renginyje Kėdainiuose dalyvavęs sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas kalbėjo apie beprasidedantį bendradarbiavimą su naujai išrinkta valdžia, džiaugėsi nuveiktais darbais.
„Mes, medikai, pirmieji Lietuvoje pasirašėme Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Taip pat džiaugiamės įteisinę žalos atlyginimo be kaltės modelį. Jis pakeitė gynybinę, agresyvią mediciną į bendradarbiavimą su pacientais“, – pasakojo L. Labanauskas. Tačiau jis pridūrė, kad nors ir yra pasiektų svarių laimėjimų teisinėje bazėje, iki šiol, kas liečia gydytojų darbą, Lietuvos teisinė sistema yra labai skylėta.
Tačiau, pasak pašnekovo, tik gydytojų vienybės dėka galima pakeisti situaciją.
„Mano palinkėjimas, kad gydytojai išlaikytų bendrystę – mylėtų vienas kitą, gerbtų, nedarytų nusižengimų vienas kitam, nekenktų, nekritikuotų vienas kito be reikalo. Bendraukime, jauskime bendrystę. Ji, prasidėjusi dar 1924 metais, turi būti tęsiama ir toliau“, – pažymėjo L. Labanauskas.
Susiduria su iššūkiais
Ilgametės šios sąjungos Kėdainių filialo narės: šeimos gydytoja Vilma Šnurevičiūtė bei Kėdainių ligoninės dienos stacionaro ir dienos geriatrijos skyriaus vedėja Virginija Pavolienė taip pat išskyrė gydytojų patiriamus iššūkius bei sistemines problemas, kurios pastebimos šiais laikais.
„Gyvenam tokius permainingus laikus, kai vyksta nuolatinės reformos. Gydytojams tikrai nėra lengva. Kyla įvairių problemų, kurios spręstinos visos respublikos mastu, ne tik vietinės. Profsąjunga kovoja už savo narius, kad jiems būtų geriau, padeda spręsti teisines problemas“, – kalbėjo V. Pavolienė.
Pašnekovė pati buvusi LGS Kėdainių filialo pirmininkė prieš 7-8 metus.
„Ir matau, kad dauguma tų probleminių klausimų yra tie patys – jie sunkiai sprendžiami, bet bent po truputį viskas juda į priekį. Pagrindinės problemos yra dideli krūviai, specialistų trūkumas, didelės eilės pas gydytojus, slaugytojų trūkumas. Tiesa, mūsų ligoninėje yra labai daug atvažiuojančių specialistų iš kitur, tad jų didelio stygiaus nėra. Bet eilės vis tiek susidaro. Tačiau tokios problemos turi būti sprendžiamos nacionaliniu mastu“, – pažymėjo gydytoja.
Visuomenės lūkesčiai gydytojams – labai dideli
Apie patiriamus iššūkius gydytojų darbe kalbėjo ir V. Šnurevičiūtė.
„Visuomenė yra iškėlusi labai didelius reikalavimus medikams, kartais gal ir ne visai pagrįstus. Tad iššūkių turime daug. Bet mediko profesija jau tokia yra – padėti žmogui. Sergantis žmogus kartais ir piktesnis yra, gal ir ne visada teisėtus lūkesčius pareiškia, bet stengiamės padėti ir nenusivilti savo profesija“, – kalbėjo gydytoja.
Ji teigė pastebinti, kad per pastaruosius 20 metų žmonių požiūris į gydytojus pasikeitė. Ir visai ne į gerąją pusę.
„Manau, padidėjo agresija iš paciento pusės. Jų lūkesčiai neatitinka jų norų. Taip pat pastebiu, kad daug jaunų žmonių stengiasi investuoti į savo sveikatą ir patys save keisti. Bet dar yra įsivaizdavimas, kad medikas duos stebuklingą tabletę, nurodys stebuklingą kelią ir viskas iškart pasikeis. Tačiau noriu priminti, kad tik iki 10 proc. žmonių sveikatos lemia medicinos sistema. Medikų darbas. O visa kita priklauso nuo aplinkos. Tad norisi, kad daugiau visuomenė bendradarbiautų. Nes tikrai stengiesi dėl paciento, atiduodi visą širdį ir jėgas“, – pažymėjo pašnekovė.
Ji teigia pastebėjusi ir dar vieną tendenciją, kuomet laisvai internete randamos ir prieinamos žinios viršija mediko žodį.
„Todėl medikams reikia turėti stiprų autoritetą visuomenės akyse, kad jie patikėtų mumis“, – tikino V. Šnurevičiūtė.
Renkasi ir pramogauti
Tačiau susibūrę į sąjungą, medikai ne tik teikia pasiūlymus, sprendžia einamas problemas, bet ir kartu poilsiauja. „Mūsų darbas įtemptas, mes visada esame aplinkoje, kurioje yra gana nemažai neigiamų emocijų: žmonių ligos, nerimas, baimės, yra ir netekčių. Ir visa tai persiduoda mums. Tad nereiškia, kad mes nieko nejaučiam. Mes grįžtame namo, galvojame apie savo pacientus, tiesiog sunku atsijungti nuo darbų. O kai mes kažkur kartu išvažiuojam, pabendraujam, tada mums ir patiems būna lengviau“, – šypsojosi V. Pavolienė.
