Šeštadienis, 21 birželio, 2025
20.6 C
Kėdainiai
PradžiaIš arčiauŠimtai kėdainiečių leidosi „Samaningais kilometrais“: su trispalvėmis ir patriotiškomis dainomis

Šimtai kėdainiečių leidosi „Samaningais kilometrais“: su trispalvėmis ir patriotiškomis dainomis

-

Pažeminti, išniekinti, bet stiprūs viltimi. Ir iš tiesų, partizanų atminimas yra gyvas. Praeitis taip pat gyva, ji – po mūsų kojomis.

Savaitgalį tūkstančiai žygeivių visoje Lietuvoje leidosi į „Samaningų kilometrų“ žygius, skirtus Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną švęsti žygiuojant.

Prieš žygį – apšilimas su Kėdainių sporto centro treneriu Romualdu Varnu
 („Kėdainių mugės“ nuotr.)

Šiemet masiniai žygiai vienu metu įvyko septyniuose šalies miestuose, o tarp jų – ir Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje. 15 km ilgio žygis buvo dedikuotas Prisikėlimo apygardos partizanams atminti.

Žygeiviai apžiūrėjo ir M. Katkaus memorialinio muziejaus ekspoziciją („Kėdainių mugės“ nuotr.)

Žygeiviai startavo nuo M. Katkaus memorialinio muziejaus Ažytėnuose. Kadangi partizanų keliai dažniausiai būdavę slapti, todėl ir šio žygio metu buvo einama ne tik pažymėtais keliais, bet ir laukais, miško pakraščiu.

Žygeiviams taip pat teko perbristi nedidelę Ažytės upelio brastą. Pagerbti miško brolių atminimą renginio dalyviams nesutrukdė ir didžiąją žygio dalį žygeivius prausęs lietus.

Jau žygio pradžioje žygeivių laukė iššūkis – brasta, skalaujama praktiškai ledinio vandens („Kėdainių mugės“ nuotr.)

Iniciatyvos „Samaningi kilometrai“ organizatorių – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) – teigimu, Kėdainių kraštas buvo antrasis pagal skaitlingumą šiųmetėje iniciatyvoje.

Dalyvauti žygyje partizanų keliais mūsų rajone iš anksto buvo užsiregistravę 600 žmonių, sąmoningai pasirinkusių atminti, aplankyti ir pažinti.

Be Kėdainių miesto ir rajono gyventojų bei Kėdainių P. Lukšio šaulių kuopos šaulių, renginyje taip pat dalyvavo svečiai iš Kauno – Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šauliai.

PUŠYNĖS MIŠKAS

1944 m. rudenį į Pušynės mišką Krakių valsčiuje susirinko apie 300 apylinkės kaimų ginkluotų vyrų. Vyko apmokymai, kuriems vadovavo Lietuvos kariuomenės karininkas Vladas Pabarčius iš Pakarklių kaimo. 1944 m. gruodžio 16 d. rytą Pušynės mišką kareiviai apsupo iš trijų pusių: nuo Krakių, Josvainių ir Ariogalos. Kautynės vyko visą dieną.

Karo mokyklos kariūnas Vladas Pabarčius, 1938–1940 m.

Dar rytą, kai V. Pabarčius iš savo sargybinių sužinojo, kad rusai pradeda miško apgultį, pasiuntė septynis vyrus į Paliepių mišką, kur buvo stiprus apie 90-ties vyrų būrys, vadovaujamas kapitono Kazio Bandžiaus, ir Liepkalnio būrys, vadovaujamas karininko A. Sibičio.

Apie pietus, permainingų kautynių metu, prie tik ką sudegintos eigulio Venslausko sodybos sukaleno K. Bendžiaus ir A. Sibičio būrių kulkosvaidžiai. Jie nepastebėti prislinko prie malkų sandėlio, šalia rusų kareivių ir staiga atidengė ugnį. Rusų gretose kilo sumaištis, jų dalinys buvo visiškai sumuštas ir tą dieną daugiau nepuolė. Manoma, kad vien prie Venslausko sodybos žuvo apie 80–90 rusų kareivių.

ENKEVEDISTŲ OPERACIJA

Žygio metu aplankytas paminklas mūšyje Lenčių-Zembiškio miške mūšyje žuvusiems partizanams atminti („Kėdainių mugės“ nuotr.)

1945 m. vasario 15 d. Zembiškio miške (tuometinėje Raseinių aps. Betygalos vls. Zembiškio miške, dabar – Kėdainių r. savivaldybė) sovietinės institucijos vykdė operaciją atsakydamos į tai, kad anksčiau tą pačią dieną NKVD Betygalos vls. poskyrio stribams, grįžtantiems iš užduoties, prie Raseinių aps.

Betygalos vls. Šilainių miško buvo surengta Lietuvos laisvės armijos Kovo apylinkės (vėliau – Povilo Lukšio rinktinės) V. Pabarčiaus būrio 40 partizanų pasala.

Manoma, kad operacijos metu žuvo 22 partizanai.

Taip pat skaitykite