Šįmet gausu kvapnaus liepų medaus

Šie metai nepagailėjo įvairių gamtos išbandymų. Jie vienaip ar kitaip lėmė žemdirbių derlių. Bitininkai teigia, kad šįmet medaus bitės prinešė kiek mažiau negu pernai, tačiau kainos bent jau kol kas nesikandžioja.

Jonas Balžekas sako, kad šįmet bitės daugiausia prinešė kokybiško kvapnaus liepų medaus.

Pasak Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektoriaus vedėjo daktaro Jono Balžeko, šįmet daugiausia prinešta liepų medaus.
„Šiųmetė vasara bitėms buvo kiek kitokia negu įprastos. Labai džiaugėmės tegul ir ilga, bet nešalta ir besniege žiema, kuri neišvargino bičių. Jos buvo puikiai pasiruošusios medunešiui, tačiau nuvylė šaltas pavasaris. Bitės ilgai negalėjo išskristi iš savo namelių ir pradėti darbo. Žinoma, kai kuriose vietose buvo palankių momentų, kai bitės galėjo rinkti nektarą. Kolegos bitininkai sakė, kad pavasarinio medaus šeimos prinešė nuo 20 iki 30 kilogramų.
Vasaros pradžia atnešė šilumą ir vilčių apie gerą derlių. Pražydo avietės, vėliau gausiai žiedais apsipylė liepos. Jos tapo pagrindiniu medunešio šaltiniu, nes vasarinio rapso mūsų laukuose kasmet mažėja. Kiek teko girdėti daugelis bitininkų bendrai per sezoną medaus iš šeimos sulaukė nuo 50 iki 80 kilogramų. Yra tokių, kurie skaičiuoja ir 100 kilogramų, o dzūkai, nepatingėję mobilias bitides nuvežti prie žydinčių augalų, giriasi sulaukę ir po 120 kilogramų medaus iš atskirų šeimų“, – šiųmečio medunešio ypatybes vardijo J. Balžekas.
Patyrusio bitininko teigimu, medaus trūkumo Lietuvoje tikrai nėra ir neturėtų būti. Taip pat neturėtų keistis ir jo daugiametė kaina. „Mūsų bityne medaus kilogramas kainuoja keturis eurus, pernai prašėme 15 litų. Stabilią kainą mes išlaikome maždaug dešimtmetį. Panašiai gyvena ir kiti nemažus bitynus turintys kolegos. Galbūt pavieniai po keletą šeimų bičių turintys bitininkai, medų pardavinėjantys turguose, ir prašo didesnių kainų, tačiau pirkėjų reikalas – kur ir už kiek medų pirkti“, – sakė J. Balžekas.

Bitės Lietuvoje nešioja per 20 skirtingų virusų, tad jas saugant būtina stiprinti imunitetą – geriausia suteikti galimybių maitintis vis skirtingesnių augalų nektaru.

Bitininkystės sektoriaus vedėjo teigimu, lietuviškas medus jau kuris laikas pasižymi itin gera kokybe. „Ypač daug puikių atsiliepimų sulaukia pavasarinis medus, nes po žiemos gamta dar būna švaresnė, tad ir augalų nektaras būna saugus ir švarus. Vadinasi, ir medus yra labai kokybiškas.
Pavasariais daugiausia sunešama rapsų medaus. Tačiau ne visi jį mėgsta dėl šviesios spalvos ir specifinio skonio. Ypač išskirtinis yra grikių medus. Jį vertina sveikuoliai dėl sveikatinančių ir stiprinančių savybių“, – sakė J. Balžekas.
Bitininkai vis dar nerimauja dėl bičių sveikatos ir įvairių ligų. Pasak J. Balžeko, ligos itin kėsinasi į bites. „Instituto mokslininkai tyrinėdami bites nustatė, kad jos nešioja per 20 įvairių virusų. Jie gana sparčiai mutuoja ir keičiasi. Turime labai stiprinti bičių imunitetą, jei nenorime, kad bitės susirgtų ir išnyktų. Bitės kenčia nuo prasto maisto ir nuolatinių purškimų pesticidais. Tad norėdami turėti stiprias šeimas bitininkai turi pasirūpinti augalų įvairove ir susiderinti su ūkininkais, kad jie griežtai laikytųsi nustatytų purškimų taisyklių. Jau kuris laikas prašome laukus pesticidais purkšti tik vėlai vakarais, tačiau iki šiol pasitaiko pažeidimų, ginčų ir pykčių“, – sakė J. Balžekas.
Patyrusio bitininko teigimu, Europai išgyvenant medaus stygių, Lietuvai tai negresia, mat kaskart sulaukiama neprasto jo derliaus. Be to, jau kuris laikas nuolat daugėja bičių šeimų: „Vis daugiau lietuvaičių nori turėti bičių, kad jos prineštų saviems poreikiams naudojamo medaus.