Kėdainių senamiesčiu bevaikštinėjantys miestiečiai bei miesto svečiai jau spėjo užfiksuoti keistą reginį – spalio mėnesį pražydusius kaštonus. Žiedus sukrovę medžiai auga palei Česlovo Milošo gatvę.
Nors tai ir nėra labai retas reiškinys, vis dėlto, balti žiedai šiuo metų laiku traukia akį ir verčia stebėtis gamtos procesais. Tiesa, kaštonų bei įvairių vaiskrūmių žydėjimu soduose rudens metu teko stebėtis ir ankstesniais metais.
Rudenį žydintys medžiai traukia akį, tad ne vienas kraštietis, stabtelėjęs ties medžiais, traukė ne tik fotoaparatą, bet ir gūžčiojo pečiais svarstydamas, kodėl medžiai pražydo rudens viduryje. Juolab kad tie keli kaštonai, kurie pasipuošė žiedais, yra praktiškai numetę visus vasarinius lapus!
Tačiau, nors ir atrodo nuskurdę, augalai vis tiek džiugina praeivius, netinginčius užversti galvas ir pažiūrėti į viršų. Nors žiedų žvakės ir nėra didelės, tačiau gana nesunkiai įžiūrimos medžių viršūnėse.
Pasak specialistų, toks reiškinys yra vadinamas antriniu žydėjimu ir yra nulemtas prailgusios vasaros ir anksčiau buvusių šiltų naktų. Augalas pražysta, kai turi energijos perteklių. Vyraujantys orai leidžia mūsų augalams žydėti ilgiau ir dėl to nėra jokios bėdos.
Problemų galėtų kilti tik su sunkiai gyvuojančiais, senais augalais. Įprastai, kaštonai žydi gegužės–birželio mėnesiais. Vaisiai prinoksta rugsėjį–spalį.
Visoje Lietuvoje galima išvysti žydinčius įvairius kultūrinius augalus, vaismedžius, obelis, kriaušes, slyvas, serbentus.
