Šėtos bažnyčios stogą dažys alpinistai

Pradėjusi rūdyti Šėtos Švč. Trejybės bažnyčios stogo danga bus atnaujinama. Šiemet planuojama nuplauti ir nudažyti bent pusę skardinės dangos. Atlikti viso stogo atnaujinimą vienu metu nėra finansinių galimybių.

„Kadangi stogo danga yra skardinė, per daugelį metų ją apniko rūdys. Buvo du variantai – arba visą stogo dangą keisti nauja, arba bandyti valyti ir dažyti. Pirmasis variantas mūsų nedidelei parapijai būtų labai jau brangus, dažymas yra pigiau, tad nutarėm senąją dangą atnaujinti, juolab, kad meistrai pažiūrėjo, kad skarda dar ganėtinai tvirta, nudažius turėtų laikyti.

Blogiausia padėtis pietinėje bažnyčios pusėje, čia rūdija didesni plotai. Jei nieko nedarytume, skarda palaipsniui taptų skylėta, imtų šlapti medinės konstrukcijos, drėgmė sunktųsi į vidų, būtų dar blogiau. Tad nutarėme nieko nelaukti ir imtis darbų“, – teigė Šėtos klebonas Robertas Gedvydas Skrinskas.

Dirbs meistrai alpinistai

Kadangi Šėtos bažnyčia ganėtinai aukšta, dirbti keliasdešimties metrų aukštyje sugebėtų toli gražu ne kiekvienas. Pasak klebono, samdyti kraną, kuriuo būtų galima pasiekti visą stogą, kainuoja didžiulius pinigus. Nuspręsta stogo atnaujinimo darbus patikėti S. Viliaus individualiai įmonei „Alpinistiniai statybos darbai“, kuri čia jau yra dirbusi ir darbus atliko gerai.

„Šėtos bažnyčioje esame remontavę bokšto smailę. Buvo pakrypęs ir žemyn pasmukęs kryžius. Jį prieš keletą metų bandę ištiesinti asmenys pridarė broko – išėjo taip, kad visa drėgmė ėmė skverbtis į vidų ir visai supūdė kryžių laikantį statramstį ir su juo sujungtas medines bokšto konstrukcijas. Teko jas keisti. Atlikti darbus iš vidaus būtų per daug pavojinga, nes kryžius galėjo bet kada kristi žemyn ir mus sužeisti, tad, atkėlę skardas, darbus vykdėme iš išorės. Teko panaudoti alpinistinius įgūdžius, kurių aš pats įgijau daug metų laipiodamas į aukščiausias pasaulio viršukalnes. Esu antras žmogus Lietuvoje, įkopęs į Everestą.

Darbo bažnyčios bokšte buvo nemažai. Pirmiausia išvalėme daug paukščių mėšlo (anksčiau bokšte gyveno balandžiai), kuris yra labai rūgštus ir „graužia“ medieną. Sutvarkėme lipynes, išnešėme iš anksčiau užsilikusį šlamštą. Užtrukome apie savaitę. Tada ėmėmės kitų darbų – stabilizavome kryžių ir keitėme supuvusias konstrukcijas. Galiausiai suvaržėme nuo vėjo klebėjusias bokšto skardas, kad nebūtų taip, kaip Žeimių bažnyčioje, kur vėjas nuplėšė dalį stogo dangos. Ten mes irgi dirbome“, – sakė įmonės „Alpinistiniai statybos darbai“ vadovas Saulius Vilius.

Pirmiausia stogas valomas

S. Viliaus teigimu, kadangi ant stogo yra daug vertikalių ir horizontalių skardos užlenkimų, ties jais labiausiai kaupiasi visokių nešvarumų, auga samanos. Ten, kur užsilaiko drėgmė, skarda pradeda rūdyti.

Paskaičiuota, kad nudažyti visą Šėtos bažnyčios stogo dangą kainuos apie 36 000 eurų. Tokios sumos nedidelė parapija nepajėgi surinkti, tad buvo ieškoma, kas galėtų finansuoti bent dalį reikalingos sumos.

„Žinote, čia kaip sena mašina – jei pradėjo rūdyti, nesustos. Kitoje, šiaurinėje bažnyčios pusėje skarda gal dar ir pabūtų keletą metų, bet iš pietų pusės jau būtinai reikia dažyti. Prieš tai stogas turi būti kruopščiai nuplautas aukšto slėgio plovimo mašina. Kai išdžius, stogą purkšime dažais, nes teptuku ar voleliu ties tais skardos sujungimais darbo kokybiškai nepadarysi.

Dažai yra antikoroziniai, neblunkantys, pilkos, sendinto cinko spalvos. Jie dvikomponenčiai – su rūdžių rišikliu. Dalį darbų gal atliksime panaudodami keltuvą, bet didžiąją dalį stogo teks dažyti naudojant alpinistines virves. Tai nėra lengva. Be to, kai yra labai karšta, vėjuota ar šlapia, negali dirbti. Na, bet planuojame labiausiai surūdijusią – viduriniąją bažnyčios stogo dalį – apie 800 kv. m nudažyti per 2–4 savaites“, – patikino S. Vilius, kuris, beje, ne tik vadovauja darbams, bet ir pats juos atlieka.

Striuka su pinigais

Paskaičiuota, kad nudažyti visą Šėtos bažnyčios stogo dangą kainuos apie 36 000 eurų. Tokios sumos nedidelė parapija nepajėgi surinkti, tad buvo ieškoma, kas galėtų finansuoti bent dalį reikalingos sumos. Šiemet reikia surinkti bent 18 000 eurų.

„9 000 eurų gavome iš rajono savivaldybės bažnyčių rėmimo fondo. Dalį pinigų skyrė Kauno kurija. Yra įsteigtas toks solidarumo fondas, į kurį bažnyčios moka įnašus, surinktos lėšos naudojamos silpnesnėms parapijoms remti. Likusią dalį tikiuosi surinkti kalėdodamas. Jei kas iš parapijiečių ar toliau gyvenančių žmonių norėtų paremti mus ir skirti lėšų bažnyčios stogui dažyti, būčiau labai dėkingas“, – sako Šėtos parapijos klebonas R. G. Skrinskas.

Kunigui iššūkių netrūko

Viename interviu Kėdainių dekanas Norbertas Martinkus yra pasakęs: „Būna klebonų, kurie per gyvenimą nė vinies neįkala arba taip „nugyvena“ parapiją, kad skolų šleifas velkasi metų metus, o yra tokių dvasininkų, kurie net ir mažose parapijose sugeba nuveikti didelius darbus“. Šie žodžiai labai tinka kun. Robertui Gedvydui Skrinskui. Visur, kur šis dvasininkas buvo paskirtas dirbti, jis vis ką nors statydavo, atnaujindavo, neleisdavo sugriūti, sudūlėti.

„Pirmasis mano, kaip klebono, paskyrimas buvo į Domeikavos parapiją. Kai pradėjau ten dirbti, bažnyčia buvo pastatyta tik iki palangių. Jos statybą finansavęs asmuo bankrutavo, tad pradėtą darbą nori nenori teko tęsti man. Ieškojau rėmėjų, neblogai sekėsi rinkti lėšas, todėl bažnyčios statybos buvo užbaigtos. Taip pat dirbau Lapių parapijoje. Ten irgi buvo visokių darbų, nes kai kurios lubų konstrukcijos ėmė kristi, paskui nugriuvo atraminė tvora, prilaikanti bažnyčios šlaitą, ir vėl teko viskuo rūpintis. Sutvirtinome šlaitą, kad bažnyčia nenugriūtų, pastatą pertinkavome, perdažėme, atstatėm bokšto smailę, panašiai kaip Jurbarke su bokštais buvo – pastatė ant žemės, o po to su kranais kėlė į viršų. Daug ir kitokių darbų buvo. Jų netrūksta ir Šėtoje. Žiūrėk, tai grindys supuvo, tai elektros instaliaciją reikia tvarkyti, tai langai zakristijoje supuvo, baisu net atidaryti, kad neišbyrėtų stiklai su visais rėmais, bet juk reikia vėdinti bažnyčią, ypač pavasarį, kad šaltis išeitų ir drėgmės nebūtų.

Pernai audra Pavasarininkų kryžių išgriovė, tai parapijiečiams ir ūkininkui Barzdai padedant, jį atstatėme.

Šiemet sutvarkėm bažnyčios bokštą, žiūrėk, stogą jau reikia dažyti, atidžiau pažiūrėjus, matyti, kad ir lietvamzdžiai jau supuvę, reikėtų keisti. Žodžiu, darbų visada yra. Tik štai lėšų be galo trūksta.

Visokių rūpesčių yra ir Lančiūnavos parapijoje. Ten pavyko pakeisti bažnyčios stogo dangą, kainavo apie 40 000 eurų. Laimei, trys stambūs ūkininkai po 5 000 davė, dalį savivaldybė skyrė, likusius parapijiečiai suaukojo. Bet dar reikėtų pakeisti lubų konstrukcijas, kurios, šlapdamos nuo prakiurusio stogo, patamsėjo, aptrupėjo“, – nesibaigiančius darbus vardijo klebonas.

Bėda su meistrais

Kun. R. G. Skrinskas sako, kad būtų gerai, jei visų bažnyčių mastu būtų sukurta tokia duomenų bazė, kur būtų parašyta, kur kokie meistrai dirbo, ar darbus atliko kokybiškai – tada būtų lengviau rasti tinkamus specialistus. Dabar pats turi ieškoti informacijos arba kitų klebonų klausinėti, ką rekomenduotų.

„Daug kas sako, kad galėtų atlikti ir vienus, ir kitus darbus, bet ne visada taip yra. Pavyzdžiui, čia, Šėtoje, ankstesni meistrai, kurie tiesino palinkusį kryžių, padarė darbus nekokybiškai, kadangi aukštis didelis – neužlipsi, nesukontroliuosi, tai pradėjo viskas pūti, atsirado daug problemų. Dabartinius meistrus (iš įmonės „Alpinistiniai statybos darbai“ – aut. past.) man rekomendavo Žeimių klebonas. Jie sutvarkė bažnyčios bokšto smailę, dabar dažys stogą“, – kalbėjo Šėtos klebonas.

Šėtos bažnyčios stogo dangos atnaujinimo darbus vykdantys meistrai taip pat žada suvaržyti skardas, jei kur yra atšokusios, kad vėjas jų nenuplėštų. Pasak S. Viliaus, gerai sutvarkius stogą, bus galima apie jį pamiršti kokiam 10-mečiui.

Bažnyčios – ypatinga vieta

„Jau nemažai metų dirbame įvairius aukštalipių darbus: pjauname medžius, valome langus, remontuojame bažnyčias ir tai kartais būna daug sunkiau ir pavojingiau nei kopiant į aukščiausius kalnus, ir romantikos čia mažiau, daugiau – atsakomybės.

Kartais žmonės mano, kad jei jau susiremontavo kokį pastatuką, tai jau mokės dirbti ir bažnyčioje, bet taip nėra. Čia viskas labai subtilu, daug visokių reikšmingų detalių, yra kultūriniai sluoksniai, todėl negali dirbti bet kaip, nes padarysi daugiau žalos, nei naudos. Atnaujindami bažnyčias matome, kiek broko jose padaryta. Pavyzdžiui, nukrito dalis lietvamzdžio, koks vietinis meistras neturėjo alkūnės, tai tiesiog atitraukė lietvamzdį nuo pastato taip, kaip jam reikėjo, ir nė nepasirūpino sudėti laikiklius. Arba – dažo bažnyčių sienas tiek, kiek pasiekia jų ranka, graudu žiūrėti.

Mano nuomonė tokia, jei gerai nežinai, kaip reikia atlikti darbą, tai geriau jo nedaryk. Bet, jei jau apsiėmei, padaryk taip, kaip reikia. Bažnyčios yra dalis mūsų istorijos, tai mūsų paveldas, kurį reikia išsaugoti – tai galiu pasakyti iš savo, kaip gido, patirties. Daug metų su žmona važinėjome po pasaulį, žinau, kaip yra svarbu saugoti ankstesnių kartų palikimą, tai stengiuosi perduoti ir savo vaikams“, – teigė individualiai įmonei vadovaujantis aukščiausias viršukalnes įveikęs alpinistas Saulius Vilius.

Titulinė nuotrauka: Šėtos bažnyčios dažymo darbai bus atliekami pasitelkiant ir techniką, ir alpinistinę įrangą. (L. Pranckevičiūtės nuotr.)