Seime – dar vienas balsavimas, kuriame kėdainiečių išrinkto parlamentaro Viktoro Fiodorovo balso nei „už“, nei „prieš“ nebuvo.
Antradienį parlamentarai sprendė, ar pradėti svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma tautinių mažumų darželiuose ir mokyklose gerokai didinti ugdymo lietuvių kalba apimtį. V. Fiodorovas balsavime nedalyvavo.
Ir tai – ne pirmas atvejis, kai kėdainiečių atstovo balso nėra būtent svarstant klausimus, vienaip ar kitaip susijusius su Rusija, jos piliečiais ar rusiška aplinka.
Posėdyje buvo, balsavimo metu – ne
Spalio 6-osios V. Fiodorovo darbotvarkė rodė įprastą parlamentinę darbo dieną: 8.30 val. – Seniūnų sueiga, 10 val. – rytinis Seimo posėdis, 14 val. – vakarinis posėdis.
Rytiniame posėdyje parlamentaras registravosi ir balsavo dėl patikslintos visos dienos posėdžio darbotvarkės.
Tačiau, kai Seimas balsavo, ar po pateikimo pritarti Švietimo įstatymo pataisų projektui Nr. XVP-1843, V. Fiodorovo balso jau nebuvo. Kėdainiečių išrinktas parlamentaras balsavime nedalyvavo.
Parlamentaras, tądien dalyvavęs Seimo darbe, savo pozicijos nepareiškė balsuojant dėl didesnės lietuvių kalbos dalies tautinių mažumų ugdymo įstaigose.
Oficialūs Seimo duomenys rodo, kad projektui po pateikimo pritarė 43 parlamentarai, 10 balsavo prieš, 32 susilaikė. Projektui pritarta, tad jis keliauja toliau į Seimo komitetus. Gruodžio 15 d. projektas vėl turėtų pasiekti Seimo plenarinę salę.
Ką siūloma keisti?
V. Fiodorovo palaikymo nesulaukęs projektas numato, kad tautinių mažumų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose programos vykdomos valstybine (lietuvių) kalba. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, rusiškuose darželiuose būtų pradedama ugdyti tik lietuvių kalba.
Priėmus įstatymo pataisas, tautinių mažumų mokyklose nuo 2028 m. rugsėjo 1 d. visuomeninio ugdymo dalykų, pavyzdžiui, istorijos, geografijos ir kitų, būtų mokoma lietuvių kalba, dar po 2 metų – nuo 2030 rugsėjo 1 d. jau visi dalykai, išskyrus gimtosios kalbos mokymąsi, būtų mokomi lietuvių kalba.
Įgyvendinus tokius pokyčius, pavyzdžiui, rusiškose mokyklose būtų didinamas dalykų, mokomų lietuvių kalba, skaičius.
Švietimo įstatymo pataisomis taip pat siūloma sudaryti galimybę steigėjo sprendimu, pageidaujant mokiniams ir tėvams tautinių mažumų mokyklose, darželiuose steigti klases ar grupes lietuvių kalba.
Tai leistų išvengti tokių atvejų, kai savivaldybės nesudaro sąlygų vykdyti ugdymą lietuvių kalba, todėl tokių mokyklų tinklą yra priversta kurti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Sutapimas ar dėsningumas?
„Kėdainių mugė“ primena, kad tai ne pirmas kartas, kai V. Fiodorovo balso nebuvo svarstant su Rusija ar Baltarusija vienaip ar kitaip susijusius klausimus.
Kėdainietis parlamentaras nebalsavo priimant įstatymo pataisas dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimo.
Jo balso nebuvo ir balsuojant dėl teisės aktų pakeitimų, susijusių su Kėdainiuose veikiančia AB „Lifosa“ (kuri priklauso Rusijos verslininkui) bei bendrovės veikloje susidarančių fosfogipso atliekų šalinimo apmokestinimu.
Dabar – dar vienas balsavimas. Šįkart dėl lietuvių kalbos vaidmens tautinių mažumų ugdymo įstaigose.
