Šią savaitę Kėdainių Povilo Lukšio 205-oji kuopa dalyvavo aliarmo pratybose, kurias vizitavo Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis, jo pavaduotojas Gediminas Latvys ir Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinės vado pavaduotojas Valdas Pempė.

„Supraskime, kad jeigu kas nors čia mūsų Tėvynėje užvirs, turėsime suremti pečius“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Ltn. Linas Idzelis.

Savaitgalį apie 600 šaulių Kauno Dariaus ir Girėno stadione dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos šaulių rinktinių kovinės parengties ir logistinio aprūpinimo patikrinimo pratybos.

L.Idzelis.

Šauliai žino, ko atėjo

Savaitgalį tokiam patikrinimui rinkosi Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios šaulių rinktinės šauliai. Vieningas šaulių šūkis „Tėvynės labui“ įspūdingai sudrebino Dariaus ir Girėno stadiono erdvę.

„Pradėjome Lietuvos šaulių sąjungos patikrinimą. Aliarmais kelsime kiekvieną šaulių rinktinę, kurių Lietuvoje yra dešimt, kad pamatytume realią situaciją: kiek šaulių ateina, kaip jie nusiteikę, koks yra aprūpinimas, kokios bėdos, kurias turime spręsti neatidėliodami, o kuriuos dalykus galime tobulinti palaipsniui. Prasidėjo naujas šaulių karinio rengimo ciklas“, – apibendrino Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. L. Idzelis.

Jis pats apžiūrėjo visą Kauno šaulių rikiuotę, asmeniškai bendravo su kiekvieno padalinio šauliais, skaitė paskaitą neginkluoto pasipriešinimo šauliams, vėliau aplankė šaulių padalinius Kaišiadoryse, Prienuose, Kėdainiuose, Jonavoje ir Raseiniuose.

Šiemet tai pirmas rimtas išbandymas šauliams – pratyboms jie turėjo susiruošti kuprinę, kuri užtikrintų išgyvenimą bent 72 valandas esant ekstremalioms sąlygoms, taip pat laikė ginklo valdymo testus, tobulino kitus tarnybai reikalingus įgūdžius.

„Nemačiau nei vieno veido, kuris nežinotų, ko čia atėjo! – pastebėjo Lietuvos šaulių sąjungos vadas. – Nepriklausomybės kovos parodė, kad viskas yra įmanoma. Jeigu žmonės išvien stodavo, visada apsigindavo. Ruošiamės ir mes, jeigu kas nors nutiktų“.

Pasiruošę prisidėti prie Tėvynės gynybos

Plk. ltn. L. Idzelis įsitikinęs, jog labai svarbu, kad taikos metu tiek šauliai, tiek visuomenė įgautų reikiamų žinių ir įgūdžių, kaip elgtis krizės atveju.

„Nes kai jau kas nors įvyksta, reikia veikti. Dabar reikia į sporto salę nueiti, ateiti į pratybas. Kai atsiras pasitikėjimas savo jėgomis, vadovybe, savo valstybe, tada jau galima šį tą padaryti.

Kauno Dariaus ir Girėno stadione mačiau gausų būrį šaulių – tikrų savanorių, kurie atėjo ne dėl ilgesnio euro, bet atėjo iš dūšios prisidėti prie Tėvynės gynybos. Esu jiems visiems dėkingas už tai“, – pridūrė Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

Pasak Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios šaulių rinktinės vado ats. kpt. Vytauto Žymančiaus, toks pratybų formatas tikrai pasiteisino.

„Šauliams labai svarbu bendrauti su kitų padalinių broliais ir sesėmis, vieniems iš kitų pasimokyti. Optimistiškai nuteikia tai, kad šauliai visose veiklose ir pratybose dalyvauja su ugnele akyse ir širdyse, pilni idėjų, kaip kurti ženkliai stipresnę ir gražesnę Lietuvą. Mūsų visų reikalas – plėsti veiklos sritis, tobulinti šaulių rengimą ir vesti brolius ir seses į priekį“, – nusiteikęs Kauno šaulių rinktinės vadas.

Dėmesys – šaulių aprūpinimui

Šiuo metu pagrindinis Lietuvos šaulių sąjungos siekinys – kad kiekvienas šaulys būtų aprūpintas šiuolaikiška ekipuote, ginkluote ir kita šaulio tarnybai reikalinga įranga, nes iki šiol dauguma šaulių viskuo apsirūpindavo patys už savo lėšas. Pasak LŠS vado, pirmiausia dėmesys bus telkiamas į kovinius ir komendantinius šaulius.

Pernai Lietuvos šaulių sąjunga jau įsigijo lauko uniformų, šalmų ir ekipuočių komplektų, šarvinių liemenių, dujokaukių – perdavimas šauliams vyksta palaipsniui. Taip pat nupirkta termovizorių, generatorių, palapinių ir transporto priemonių.

„Aprūpindami šaulius, stiprindami jų rengimą, stipriname visuomenės atsparumą ir pasirengimą valstybės gynybai“, – įsitikinęs plk. ltn. L. Idzelis.

Artimiausiu metu kovinės parengties ir logistinio aprūpinimo patikrinimo pratybos planuojamos ir kitose šaulių rinktinėse.

„Per pirmąsias tokio pobūdžio pratybas pamatėme puikų Kauno šaulių pavyzdį. Ir žinau, kad jeigu kas nors nutiktų, visoje Lietuvoje šaulių gretos padvigubėtų ar net dar daugiau jų ateitų“, – neabejoja Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

Apie Lietuvos šaulių sąjungą

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Tai unikali, analogų neturinti organizacija, nes LŠS vienija valstybės gynybai ir gyvenimui neabejingus asmenis. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Nepaisant tiesiogiai iš valstybės institucijų skiriamų užduočių, LŠS yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija.

Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi apie 14 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.

LŠS ir „Kėdainių mugės” inf.

(LŠS nuotr.)