Greit prasidės vėsusis sezonas. O tuomet ugniagesiams dešimtis kartų per parą teks budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai. Neretai nuo užsidegusio kamino ar netvarkingos krosnies gali užsiliepsnoti stogas ar netgi supleškėti visas namas.

Dėl to kalti namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys savo šeimos narių saugumui ir nesilaikantys Gaisrinės saugos taisyklių.

Kartą per ketvirtį

Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Reikia žinoti, kad namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų privalo būti ne mažesnis kaip 13 cm nedegantis intarpas.

Svarbu, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.

Palieka senus

Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro.

Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus – neretai tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega.

Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50×70 cm skardos lakštas.

Kas būdinga?

Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, turite nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.

Gali užsikimšti

Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę paukščiai, kurie kamine įrengia lizdus. Taip nenutiktų, jei kamine įtaisytumėte retą tinklą, groteles ar stogelį. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.

Nepamirškite, kad netvarkingą krosnį draudžiama kūrenti, todėl įsidėmėkite pagrindines taisykles:

  •      neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis;
  •      nenaudokite krosniai pakurti  lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga;
  •      neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti  mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti;
  •      baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis. 

Įsirenkite jutiklius

Efektyvus apsisaugojimo nuo galimo gaisro būdas – įsirengti dūmų jutiklius. Daug materialinės ir moralinės žalos pridaro per vėlai pastebėtas gaisras. Šie jutikliai greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą. Jame esanti sirena informuoja jus ir kaimynus apie iškilusią grėsmę, tad galima suspėti lokalizuoti beįsiplieskiančią ugnį, kol ji dar nepasiglemžė jūsų turto ar net gyvybės. 

Lupenos nepadės 

Spaudoje pasirodė aprašytų nepatvirtintų metodų, ką daryti užsidegus suodžiams dūmtraukyje. Tai ir bulvių lupenų naudojimas, ir druskos barstymas. Tačiau kol kas vienintelis ir patikrintas būdas yra krosnies gesinimas – iš pakuros išimti degias medžiagas, o per dūmtraukyje esančią pravalą traukti krentančius suodžius ir žarijas ir šitaip mažinti temperatūrą dūmtraukyje.

Vanduo, naudojamas užsidegusiam dūmtraukiui gesinti, gali padaryti daugiau žalos nei naudos, nes degant suodžiams dūmtraukyje temperatūra gali pakilti net iki 1500 laipsnių Celsijaus, o vanduo patekęs į dūmtraukį akimirksniu virsta garais ir gali jį sugriauti ar susprogdinti. 

Gresia atsakomybė

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad dūmtraukį būtina tinkamai ir laiku prižiūrėti, o kilus gaisrui nedelsiant apie tai informuoti Skubios pagalbos centrą telefonu 112 ir vykdyti pagalbos skambutį priėmusio pareigūno nurodymus.

Primename, kad piliečiams už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė.

Parengta pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inf.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. If, lt

    Dažniausia gaisrų priežastis – netvarkinga elektros instaliacija, todėl būtinai kvieskite elektriką, jei pastebėjote jog elektros šviesa mirga ar laidai atrodo susidėvėję. Bent kas keletą metų pakvieskite specialistą, kad profilaktiškai įvertintų elektros instaliacijos būklę. (if. Lt)

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.