Lapkričio 24–25 dienomis Kėdainių miesto gyventojai turėtų būti atsargesni naudodamiesi karštu vandeniu – jis gali būti gerokai karštesnis nei įprastai.
Šilumos tiekėja AB „Panevėžio energija“ praneša, kad šiomis dienomis miesto šilumos tinklais bus tiekiamas aukštesnės temperatūros vanduo.
Taip sudaromos sąlygos daugiabučiuose atlikti karšto vandens sistemų dezinfekciją ir sumažinti pavojingos legioneliozės riziką. Kad ši priemonė būtų veiksminga, svarbus ir pačių gyventojų dalyvavimas.
Kada vanduo bus karštesnis?
AB „Panevėžio energija“ informuoja, kad aukštesnės temperatūros vanduo Kėdainių miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklais bus tiekiamas nuo lapkričio 24 d. 9 val. iki lapkričio 25 d. 15 val.
Per šį laikotarpį daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai galės atlikti vadinamąją terminę dezinfekciją.
Paprasčiau tariant, karšto vandens sistema bus iškaitinama aukšta temperatūra, kad joje žūtų pavojingos bakterijos.
Tam reikia, kad į pastatus tiekiamo termofikacinio vandens temperatūra siektų 70 laipsnių ir daugiau, o iš gyventojų čiaupų tekantis karštas vanduo dezinfekcijos metu būtų ne žemesnės kaip 65 laipsnių temperatūros.
Svarbu žinoti, kad vien padidintos temperatūros vandens tiekimas miesto tinklais dar nereiškia, jog kiekviename daugiabutyje dezinfekcija bus atlikta automatiškai. Už šios procedūros organizavimą ir atlikimą pastato viduje atsakingas namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
Ką turės padaryti patys gyventojai?
Kad dezinfekcija būtų veiksminga, karštas vanduo turi pasiekti ir butuose esančius vamzdynus bei čiaupus.
Todėl namo prižiūrėtojui paskelbus konkretų dezinfekcijos laiką, gyventojams rekomenduojama:
- Atsukti visus bute esančius karšto vandens čiaupus, taip pat ir dušo maišytuvą.
- Leisti karštam vandeniui tekėti ne trumpiau kaip 5 minutes.
- Būti itin atsargiems, nes vanduo gali būti labai karštas ir nudeginti odą.
- Pasirūpinti, kad tuo metu karštu vandeniu nesinaudotų maži vaikai ar kiti asmenys, kuriems kyla didesnė nusiplikymo rizika.
Svarbu: čiaupus reikėtų atsukti ne bet kada lapkričio 24–25 dienomis, o būtent tuo laiku, kurį nurodys namo sistemų prižiūrėtojas. Vandenį reikia leisti atsargiai, vengiant karšto vandens purslų ir garų įkvėpimo.
Jeigu gyventojai negauna jokios informacijos apie planuojamą dezinfekciją, jie gali kreiptis į namo administratorių, bendrijos pirmininką ar šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją ir pasiteirauti, ar ši procedūra bus atliekama.
Kodėl to reikia? Pavojus slypi net dušo galvutėje
Legioneliozė – reta, tačiau sunki infekcinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus ir galinti sukelti plaučių uždegimą.
Ją sukelia Legionella bakterijos, kurios gali daugintis vandens tiekimo sistemose, ypač tuomet, kai vanduo ilgai užsistovi arba nėra pakankamai karštas.
Žmogus gali užsikrėsti įkvėpęs ore pasklidusių smulkių vandens lašelių, kuriuose yra šių bakterijų. Tokie lašeliai susidaro, pavyzdžiui, prausiantis duše.
Svarbu tai, kad legionelioze neužsikrečiama vien geriant bakterijomis užterštą vandenį. Pagrindinis pavojus kyla tuomet, kai užteršti vandens lašeliai patenka į kvėpavimo takus.
Didesnė rizika sunkiai susirgti kyla vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą.
Kokia temperatūra turi būti iš čiaupo tekančio vandens?
Gyventojams pravartu žinoti, kad karšto vandens temperatūrai keliami konkretūs higienos reikalavimai.
Įprastomis sąlygomis iš čiaupo tekantis karštas vanduo turi būti ne žemesnės kaip 50 laipsnių temperatūros, ją matuojant praėjus vienai minutei nuo čiaupo atsukimo.
Tuo metu šaltas vanduo turėtų išlikti pakankamai šaltas – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja, kad jo temperatūra neviršytų 20 laipsnių.
Jeigu iš karšto vandens čiaupo nuolat teka tik drungnas vanduo, apie tai reikėtų pranešti namo administratoriui ar sistemų prižiūrėtojui.
Grįžote iš atostogų? Neskubėkite į dušą
Legionelių dauginimosi riziką didina ir ilgai vamzdynuose užsistovėjęs vanduo.
Todėl jeigu namuose niekas negyveno ilgiau nei dvi savaites, pavyzdžiui, buvote išvykę atostogauti, prieš pradedant įprastai naudotis vandeniu rekomenduojama iš visų naudojamų čiaupų bent kelias minutes stipria srove nuleisti tiek karštą, tiek šaltą vandenį.
Tai daryti reikėtų atsargiai, stengiantis neįkvėpti susidarančių vandens purslų.
Taip pat svarbu reguliariai valyti dušo galvutes, čiaupų sietelius ir šalinti kalkių nuosėdas. Būtent nuosėdos, rūdys ir kiti nešvarumai gali sudaryti palankias sąlygas bakterijoms daugintis.
Kas atsakingas, jei dezinfekcija neatliekama?
„Panevėžio energija“ pabrėžia, kad bendrovė atsako už šilumos tiekimą iki pastato įvado.
Už tai, kokios temperatūros karštas vanduo pasiekia gyventojų čiaupus, ir už namo vidaus karšto vandens sistemos priežiūrą atsakingas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
Jeigu terminė dezinfekcija name neorganizuojama, gyventojai, bendrija ar namo administratorius gali kreiptis į prižiūrėtoją ir inicijuoti šios procedūros atlikimą.
Taigi lapkričio 24–25 dienomis kėdainiečiams svarbiausia atkreipti dėmesį į savo namo administratoriaus ar sistemų prižiūrėtojo pranešimus, sužinoti tikslų dezinfekcijos laiką ir nepamiršti atsargumo – tuo metu iš čiaupo tekantis vanduo gali stipriai nuplikyti.
Šaltinis: PE
