Rekordas, kokio nebuvo 100 metų

Nuo stebėjimų pradžios Dotnuvos meteorologijos stotyje prieš maždaug 100 metų (nuo 1922 m), tokio rekordinio kritulių kiekio pirmąjį rudens mėnesį fiksuota dar nė karto nebuvo. Tą patvirtino Natalija Gaurilčikienė, Dotnuvos meteorologijos stoties viršininkė.

„Rugsėjo mėnesio kritulių norma šiais metais buvo viršyta net 2,6 karto“, – akcentavo stoties viršininkė.
Pažliugę keliai, apsemti laukai bei pastatai, vėl kylantis Nevėžio upės vanduo… Dažnas kraštietis vis kelia akis į dangų bandydamas nuspėti, kada pagaliau liausis nuolatinis ir nesibaigiantis lietus.

„Šiųmetis ruduo iki šiol yra labai lietingas. Mūsų skaičiavimais, saulė spindėjo net 47 val. trumpiau nei įprasta. Be to, rugsėjis buvo 1,1°C šiltesnis nei norma. Tiesa, pirmoji spalio dekada buvo 1° šaltesnė, tad kol kas bendra temperatūra artima normai“, – pažymėjo stoties viršininkė.

Pasibaigus vasarai, jau būta ir šalnų – spalio 9 dieną dirvos paviršiuje fiksuota šalna iki -0,9° C.

Pasak N. Gaurilčikienės, rugsėjis buvo rekordinis dėl iškritusio itin gausaus kritulių kiekio. Šių metų rudenį iš viso buvo lietingos net 26 dienos.

„Per rugsėjį iškrito 123,1 mm kritulių, kai pernai tuo pačiu metu vos 8,3 mm. Daugiametė rugsėjo kritulių norma yra 47 mm, tad akivaizdu, kad normos buvo viršytos net 2,6 karto. 1962 metais prilijo 93,7 mm, 1986 metais – 91,3 mm. Daugiau 90 mm nebuvo priliję per visą laikotarpį, kuomet stotyje pradėti matuoti krituliai“, – sakė pašnekovė.

Turimais skaičiavimais, per vasarą ir iki šiol jau iškrito 448,1 mm kritulių, kai visų metų norma – 557 mm.
Klimato kaitos požymis?

Visi užfiksuoti lietų atnešę ciklonai atkeliavo nuo šiaurės Atlanto pusės.
Paklausta, ar tokie stiprūs ir intensyvūs lietūs gali būti šiltėjančio klimato pasekmė, pašnekovė tokia nuostata suabejojo.

„Nemanau, kad tai šiltėjimo pasekmė, greičiausia – tai El Ninjo pasekmė, nes 2014–2016 m. buvo fiksuotas labai stiprus El Ninjo reiškinys (neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas, kai susilpnėja ir visai sustoja šaltoji Humbolto srovė), o dabar fiksuojamas La Nina (atvirkštinis El Ninjo reiškinys, kai pusiaujo srities Ramiojo vandenyno paviršiaus temperatūra yra 3–5 laipsniais vėsesnė už vidutinę šių sričių vandens temperatūrą, o slėgis – aukštesnis)“, – sakė N. Gaurilčikienė.