Kėdainių rajono darbo biržos skyrius per praėjusius metus daugiausiai įdarbino įvairių sričių darbininkų. Tačiau mūsų rajonas patrauklus ne tik darbininkams – kasmet vis auga ir verslininkų skaičius. Be to, praėjusiais metais mūsų rajono darbdaviai įdarbino ir ne vieną Baltarusijos bei Ukrainos pilietį. 

I. Petraitienės teigimu, sausio 1-osios dienos duomenimis, Kėdainių rajone nedarbas siekia 8,8 proc. Daugiausiai įdarbinama įvairių sričių darbininkų.

I. Petraitienės teigimu, sausio 1-osios dienos duomenimis, Kėdainių rajone nedarbas siekia 8,8 proc. Daugiausiai įdarbinama įvairių sričių darbininkų.

Sausio pirmos dienos duomenimis, Kėdainių rajone registruota 2612 bedarbių. Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriaus vedėjos Irenos Petraitienės teigimu, šiuo metu mūsų rajone nedarbas vos keliomis dešimtosiomis procento mažesnis nei visos Lietuvos nedarbo procentas. Šiuo metu Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyrius siūlo 55 laisvas darbo vietas.

Rajone vyrauja darbo sezoniškumas
„Nedarbas sausio 1 dieną siekė 8,8 proc., kai visos šalies nedarbas siekia 9,0 proc.“ , – teigė I. Petraitienė.
Į Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyrių per praėjusius metus kreipėsi 5389 darbo ieškantys asmenys – nežymiai, 246 asmenimis, daugiau nei 2014 metais. Statistika byloja, kad vyrų į darbo biržą registravosi daugiau nei moterų – darbo ieškančių moterų registruota 2345, o vyrų – 3044. Kiek daugiau nei 40 proc. visų besiregistravusiųjų buvo kaimo gyventojai. Būta ir absolventų – iš viso 189 asmenys, tačiau žymią dalį besikreipusiųjų į darbo biržą sudarė asmenys, neturintys profesinio pasirengimo – iš viso 1643 (arba 31 proc.).
„Didžiausią dalį visų registruotų Kėdainių skyriuje asmenų sudaro darbo ieškantieji, turintys vidurinį su profesine kvalifikacija ir vidurinį išsilavinimą. Kėdainių rajono darbo rinka pasižymi tuo, kad šiame rajone itin aktuali sezoninio darbo pasiūla, dėl šios priežasties nedarbas pavasarį sparčiausiai mažėja, rudeniop – gana sparčiai išauga“, – pažymi skyriaus vedėja. Tad atėjus pavasariui mūsų rajone nedarbo procentas būna vienas mažiausių visoje šalyje.

Kraštiečiai – verslūs
Praėjusiais metais laisvų darbo vietų registruotas panašus skaičius kaip ir 2014 metais. Per 2015 metus iš viso užregistruotos 2879 laisvos darbo vietos.
Daugiausiai mūsų rajone įdarbinama asmenų pagal neterminuotas darbo sutartis – beveik 96 proc. visų asmenų. Įdarbintųjų skaičius mažai kuo skyrėsi nuo 2014-ųjų – per praėjusius metus įdarbinta 3211 žmonių.
„Rajono gyventojai gana aktyviai dirbo savarankiškai: tokią veiklos sritį, įsigydami verslo liudijimus, pasirinko 1468 asmenys (139 daugiau nei 2014-aisiais). Šiuo skaičiumi mes esame žymiai aukščiau nei šalies vidurkis, tad galima pasidžiaugti, kad kraštiečiai išties verslūs. Vienos paklausiausių Kėdainių rajone buvo logistikos vadybininko, tarptautinių pervežimų vairuotojo, virėjo, pardavėjo, mėsos išpjaustytojo, apdailininko, apsaugos darbuotojo, elektriko, padavėjo, siuvėjo, skerdiko, suvirintojo, traktorininko profesijos. Didžiąją dalį (72 proc.) įdarbintų asmenų sudarė įvairių sričių darbininkai“, – pabrėžė I. Petraitienė.

Šimtai dirbo viešuosius darbus
Į darbo rinką įsilieja ir neįgalieji – jiems sudarytos sąlygos dalyvauti programose ir įgyti paklausią, jų poreikius atitinkančią specialybę. Per praėjusius metus rajono darbdaviai įsteigė keturias darbo vietas neįgaliesiems. Pasak pašnekovės, specialiai jiems buvo pirkta ir pritaikyta darbo vietos įranga. Vienas neįgalus asmuo darbo vietą susikūrė pats ir sėkmingai ją plėtoja priimdamas į darbą ir kitus asmenis.
Pašnekovė pasidžiaugė ir seniūnijų aktyvumu, įdarbinant vietos gyventojus viešuosiuose darbuose. „Praėjusiais metais viešiesiems darbams įdarbinti 366 asmenys. Darbus vykdė 11 darbdavių. Buvo tvarkomos ir gražinamos miesto ir rajono gyvenvietės, gatvės, aikštės, pakelės, vykdomi teritorijų apželdinimo ir želdynų priežiūros darbai. Dauguma darbų vyko kaimiškosiose vietovėse. Tokio užimtumo dėka buvo sudarytos sąlygos kaimo žmonėms užsidirbti pragyvenimui skirtų lėšų ir suteikta socialinė nauda kaimo bendruomenėms“, – pažymėjo pašnekovė. 74 proc. dalyvių buvo kaimo gyventojai, bent keliems mėnesiams turėję darbą ir galėję užsidirbti pajamų pragyvenimui.
Pasinaudojant Europos Socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšomis, į aktyvias darbo rinkos politikos priemones įtraukta 980 darbo ieškančių asmenų. Daugiausiai jų buvo nukreipta į profesinį mokymą (210 asmenų), įdarbinta subsidijuojant (228 asmenys), nukreipta dirbti viešuosius darbus (366 asmenys) bei į kitas priemones.
Profesinis mokymas organizuojamas tiems, kurie dėl netinkamos darbo rinkoje kvalifikacijos negali įsidarbinti.
„Per praėjusius metus daugiausiai išsiųsta į apdailininko, apsaugos darbuotojo, apskaitininko, C, CE kategorijų vairuotojo profesinio mokymo programas. Bedarbiai noriai rinkosi šias programas – daugiau nei 95 proc. baigusiųjų sėkmingai įsitvirtino rajono darbo rinkoje“, – sakė skyriaus vadovė.
Iniciatyvus ir rajono jaunimas – praėjusiais metais darbo biržos Kėdainių skyriuje startavo naujas projektas jaunimui „Atrask save“, skirtas 15–29 metų jaunuoliams. „Matome aktyvų susidomėjimą, įdirbis padarytas, tad tikimės, kad ateityje ši priemonė padės jaunuoliams kurti darbo vietas“, – sakė ji.

Įdarbina ir trečiųjų šalių piliečius
Gana sparčiai daugėja ir įdarbinamų užsieniečių iš trečiųjų šalių, daugiausiai – baltarusių ir ukrainiečių.
„Praėjusiais metais išduoti 59 leidimai užsieniečių įdarbinimui. Beveik visi užsieniečiai įdarbinti vairuotojais“, – sakė Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Kavaliauskienė. Pasak pašnekovės, transporto ir logistikos įmonės, stokojančios lietuvių vairuotojų, ieško šios srities profesionalų užsienio šalyse. Dažnam įdarbintam baltarusiui ar ukrainiečiui leidimas dirbti yra pratęsiamas. Beje, statistiniai duomenys rodo, kad tendencijos įdarbinti užsieniečius – auga. Vien 2014 metais leidimų įdarbinti užsieniečius išduota perpus mažiau. Pasak pašnekovės, ypač aktyviai Kėdainių rajono darbdaviai renkasi įdarbinti Ukrainos piliečius.

Šimtai tūkstančių eurų išmokų bedarbiams
Kėdainių rajone registruotų bedarbių pašalpų mokėjimui per praėjusius metus išleista ne vienas šimtas tūkstančių eurų. Sodros atstovės Olgos Važnevičienės duomenimis, 2015 metais sausio-lapkričio mėnesiais Kėdainių rajone nedarbo socialinio draudimo išmoką gavo 7100 asmenų (vien per lapkričio mėnesį bedarbio pašalpą gavo 680 kraštiečių). Bedarbiams per praėjusius metus (išskyrus gruodį) iš viso išmokėta beveik milijonas eurų išmokų. Vidutiniškai mūsų rajone bedarbio išmokos mokėjimo trukmė yra apie keturis mėnesius vienam asmeniui. Vien per lapkričio mėnesį išmokoms buvo skirta 92 tūkst. eurų (vidutinė mėnesinė išmoka bedarbiams mūsų rajone siekia 173 eurus).

Panašios naujienos