Po Gineitų kaimo bendruomenės prašymų ir rajono tarybos opozicijos kritikos valdžia ėmėsi spręsti vandens trūkumo problemą šioje vietovėje. Per mažiau nei mėnesį surastos ir gyventojams pasiūlytos dvi techninės galimybės, iš kurių žmonės pasirinko sparčiau įgyvendinamą ir ekonomiškesnę – vandens gręžinius privačiuose sklypuose.

Lėšų nepakako

Kaip „Kėdainių mugė“ jau rašė, Vilainių seniūnijos Gineitų kaime dalies gyventojų šulinius 2018 metais išdžiovino vyravusi sausra, po kurios vandens taip ir nepagausėjo. Žmonės jau trečius metus priversti pirkti geriamąjį vandenį, gyvena dalindamiesi vandeniu su kaimynais, kai kurie išsikėlė, o naujakuriai stabdo remonto ir įsikūrimo planus šioje istorija ir kraštovaizdžiu garsėjančioje patrauklioje vietovėje prie Nevėžio upės.

Po gyventojų prašymų rajono valdžia buvo nutarusi 2021 m. numatyti 50 tūkst. eurų vandens gręžinio bei vandentiekio tinklų įrengimui Gineitų kaime ir įtraukusi šią eilutę į 2021–2023 m. Kėdainių rajono savivaldybės strateginį veiklos planą. Tačiau prieš šių metų vasario 26 d. rajono savivaldybės tarybos posėdį, kuriame turėjo būti tvirtinamas šių metų biudžetas, paaiškėjo, kad lėšų šiais metais vandens gręžiniui nenumatyta.

Kaip tuomet aiškino savivaldybės mero patarėja Jorūnė Liutkienė, taip atsitiko dėl lėšų trūkumo savivaldybės biudžete ir dėl to, kad dar nėra pasirinktas vandentiekio įvedimo sprendimo techninis būdas. Nors techninių galimybių gyventojams buvo pažadėta ieškoti dar 2020 metais.

Mėginta aiškinti, esą kaime sunku surasti laisvos valstybinės žemės gręžiniui, o prie tinklų jungtųsi tik keliolika gyventojų. Tačiau Gineitų kaimo bendruomenė kategoriškai paneigė šiuos atsikalbinėjimus. Paaiškėjo, kad laisvas valstybinės žemės sklypas yra netoli senojo vandens bokšto, o prisijungti prie vandentiekio sutinka didžioji dalis gyventojų. Kaime iš viso registruoti 27 adresai.

Sulaukė kritikos

Kritišką požiūrį išsakė ir rajono tarybos opozicija. „Strateginiame trejų metų plane buvo įrašyta, kad šiemet jam (Gineitų kaimo vandentiekiui – red. past.) bus skirta 50 tūkstančių eurų ir pradėti darbai dėl vandens gręžinio, o kitais metais – išvedžioti tinklai. Dabar gi – neliko tų pinigų. Valdžia apvylė Gineitų kaimo gyventojus, kurie tikėjosi, kad jau šiemet jų klausimas pajudės iš mirties taško. Tame kaime gyvena kelios dešimtys šeimų ir ten šuliniuose nėra vandens, tai tikrai didelė problema. <…> 50 tūkstančių eurų Gineitų kaimo žmonių gyvybiniams poreikiams nerasta, bet Sporto centrui 115 tūkstančių eurų atsiranda“, – valdžios prioritetais po tarybos posėdžio stebėjosi opozicinės frakcijos „Liberalai – Kėdainių krašto žmogui“ seniūnas, kadenciją baigęs rajono meras Saulius Grinkevičius.

Rado dvi galimybes

Galiausiai vandens įvedimo galimybių Gineitų kaime pradėta skubiai ieškoti. Tuo pavesta pasirūpinti savivaldybei priklausančiai įmonei „Kėdainių vandenys“.

Pirmiausia Gineitų gyventojams pasiūlyta laisvame valstybinės žemės sklype savivaldybės biudžeto lėšomis išgręžti vandens gręžinį, atvesti elektrą ir statyti vandens nugeležinimo stotį – visi šie darbai kainuotų apie 50 tūkst. eurų ir esą galėtų būti atlikti dar šiemet. Tačiau tam, kad būtų nutiesta pagrindinė vandentiekio trasa kaimo gatve, reikėtų dar apie 200 tūkst. eurų, nes atkarpa labai ilga. Šiemet tokie darbai nebūtų įgyventi. Ateityje, jei toks projektas būtų įgyvendintas, už sunaudotą vandenį gineitiškiai atsiskaitytų ir abonentinį mokestį mokėtų savivaldybės įmonei „Kėdainių vandenys“.

Kitas pasiūlytas variantas – dar šiais metais įrengti ne vieną, o daugiau gręžinių privačios žemės sklypuose, prie kurių jungtųsi ir vandeniu naudotųsi kelių namų gyventojai. Šiuo atveju reikalingas gyventojo sutikimas, kad jo žemės sklype būtų gręžiamas gręžinys. Savivaldybės skaičiavimais, nedidelis gręžinys, prie kurio jungtųsi 2–3 gyventojai, kainuotų apie 6 000 eurų. Už trasų nutiesimą iki namo mokėtų patys gyventojai, kurie taptų ir gręžinių bendraturčiais.

Gineitų kaimo bendruomenė pasirinko antrąjį variantą, kurį laiko ekonomiškesniu ir greičiau įgyvendinamu. Vanduo žmonėms gyvybiškai reikalingas.

Pasiekė susitarimą

Gineitų kaimo bendruomenė pasirinko antrąjį variantą, kurį laiko ekonomiškesniu ir greičiau įgyvendinamu. Vanduo žmonėms gyvybiškai reikalingas.

Kovo 19 dieną įvyko „Kėdainių vandenų“ ir gręžinių įrengimu užsiimančios įmonės atstovų susitikimas su Gineitų kaimo bendruomenės pirmininke Sandra Dargužiene ir bendruomenės nare Vilma Živatkauskiene. Bendruomenei pateikti preliminarūs skaičiavimai, atsakyta į gyventojams iškilusius klausimus, vizualiai supažindinota su tokiu principu įrengtais gręžiniais kituose objektuose.

„Pasiūlyta išgręžti gręžinius, įrengti vandens siurblius, elektros skaitiklį, sutvarkyti dokumentaciją iki gręžinio įforminimo. Gręžinio pasas būtų išduotas visiems gręžinio naudotojams ir jie taptų bendraturčiais. Žmonės už gręžinius bus atsakingi patys.

Vandentiekio vamzdynai bus atvesti iki namų, tačiau už tai reikės susimokėti patiems gyventojams. Prisijungimo atstumai prie vieno ar kito namo skirtingi, tad, bendruomenės pirmininkės siūlymu, prie vieno gręžinio besijungiantys gyventojai tariasi elgtis solidariai: pasidalinti bendrą metražą lygiomis dalimis.

Vandens problemos sprendimas – tai išbandymas mūsų kaimo bendruomeniškumui ir pilietiškumui. Tačiau panašu, kad mes sėkmingai jį laikome ir einame į priekį. Jau parinktos vietos, kuriose bus daromi gręžiniai“, – sako Gineitų kaimo bendruomenės narė Vilma Živatkauskienė.

Vandens tikisi dar šiemet

Pasak jos, sudėtingiausia situacija toje kaimo dalyje, kurioje stovi pirmieji šeši namai – šuliniuose vandens neatsirado net po šios žiemos polaidžio, o šuliniai – 16 rentinių gylio. Šių namų gyventojai susitarė dėl bendro galingesnio gręžinio. Manoma, kad gali prireikti daugiau kaip 100 metrų gylio gręžinio.

Po paskutinio savivaldybės administracijos ir „Kėdainių vandenų“ atstovų susitikimo su gyventojų atstovais, kovo 25 dieną, sutarta, kad kaime bus gręžiami 8 gręžiniai, prie kurių jungsis 2, 4, o atskirais atvejais ir 6–8 namai, taip pat bus vienas gręžinys vienam naudotojui.

„Tikimės dar šiemet turėti vandenį. Šis variantas realesnis, panašu, kad dėl klimato kaitos ir ateityje kitose vietovėse reikės panašių sprendimų, modernių technologijų. Po 2018 metų sausros tiek pas mus, tiek Krekenavos apylinkėse labai jaučiamas vandens trūkumas. Taip pat ateityje reikės galvoti apie vietines nuotekų surinkimo ir valymo sistemas“, – kalbėjo V. Živatkauskienė.

(Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.)

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.