Prie tvenkinio – šokių pamoka

Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos nariai ir toliau tęsia savo veiklą, dalyvaudami įvairiuose judėjimą skatinančiuose užsiėmimuose, kurie vyksta pagal asociacijos pirmininkės Almos Margevičienės parengtą projektą „Sportas mus išlaisvina“.

Šis projektas bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis, o jį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra. Tęsdami šią veiklą, giedrą birželio dienos priešpietį suruošėme šokių užsiėmimą Liepų alėjos gale seniūnijos rūpesčiu įrengtoje poilsiavietėje, prie tvenkinio, kuriame plaukioja antys ir prie kurio mėgsta pasėdėti asociacijos žvejai. Oras buvo puikus. Švietė saulė, čiulbėjo paukščiai, žydėjo Sabinos Antanaitienės pasodintos našlaitės.

Tai buvo pirmasis šokių užsiėmimas po žiemą vykusių virtualių susitikimų. Šokių mokytojai nepatingėjo atvažiuoti iš Vilniaus. Tai VšĮ „Stok ir šok“ steigėjai Jurgita ir Tomas Jančorai. Galbūt tūlam žmogui gali pasirodyti keista: kaip įmanoma šokti sėdint ratukuose? Pasirodo, galima ir įmanoma. Mokytojai šokius pradeda nuo pratimų galvai, pečiams, mentims, plaštakoms, juosmeniui. Išsijudiname, paruošiame kūną ir tada jau šokame. Prisiminėme ankstesnius šokius: sėdintį rokenrolą, „Makareną“ ir vėliavų šokį. Rokenrolo ir „Makarenos“ judesiai jau tapo automatiški, o štai vėliavų šokis ne vienam prisimiršo. Bet po keleto pakartojimų vėl prisiminėme.

Šokių judesius iš pradžių atliekame tyloje, o vėliau – su muzika, kuo vėlgi pasirūpina Jurgita ir Tomas. Jie ragina pasitempti, ištiesti pečius ir nugarą, o svarbiausia – nepamiršti šypsotis. Taip pat galime gražiai, plastiškai išlaikyti plaštakas. Buvo nuostabu po ilgų, šaltų karantino mėnesių susitikti prie pamėgto tvenkinio ir pašokti gyvai, ne per „Zoom“ programėlę. Po šokių Stasys pašildė skanių pyragėlių, o Sabina pakvietė išgerti kavos. Trumpam užbėgo skulptorius Julius Urbanavičius, kurio skulptūros puošia poilsiavietę. Išsiskirstėme su puikia nuotaika. Su šokių mokytojais atsisveikinome iki birželio 21-osios, kai vyksime į Monciškes, kur judėjimo negalią turintiems asmenims bus suorganizuota sporto stovykla Landšafto terapijos ir rekreacijos centre. Jurgita ir Tomas pažadėjo pabūti centre net keturias dienas, o greta jau įprastų šokių išmokyti ir keletą naujų. Tad lauksime susitikimo Monciškėse.

Rasa Stankevičienė