Trečiadienis, 18 lapkričio, 2026
3.8 C
Kėdainiai

Praleistos pamokos gali baigtis rimtomis pasekmėmis: kada tėvų pateisinimo nebeužtenka?

(Asociatyvi DI iliustracija)

Vaikas ryte skundžiasi pilvo skausmu, prašo leisti neiti į mokyklą arba vis dažniau praleidžia pirmąsias pamokas. Kada tai tik laikinas nenoras mokytis, o kada – rimtesnių problemų ženklas?

Nors tėvai gali pateisinti dalį dėl ligos praleistų pamokų, ši galimybė nėra neribota. Specialistės paaiškina, kokios taisyklės galioja ir kada tėvams reikėtų sunerimti.

V. Latožaitė.

„Mokyklos lankymas yra mokinio pareiga, o tėvai turi užtikrinti, kad vaikas ją vykdytų. Nesvarbu, ar mokinys lanko privačią, ar valstybinę mokyklą – ši pareiga galioja visiems.

Tačiau svarbu ne tik skaičiuoti praleistas pamokas, bet ir laiku pastebėti, kodėl vaikas pradeda jų vengti“, – sako VDU licėjaus „Sokratus“ vadovė Vitalija Latožaitė.

Kada dėl praleistų pamokų gali įsitraukti savivaldybė?

Dėl ligos tėvai savarankiškai gali pateisinti ne daugiau kaip penkias mokymosi dienas per kalendorinį mėnesį. Jei vaikas serga ilgiau, būtina pateikti informaciją, patvirtinančią, kad buvo kreiptasi į sveikatos priežiūros įstaigą.

Kitoms svarbioms asmeninėms priežastims taikoma atskira tvarka – tėvų prašymu gali būti pateisinamos ne daugiau kaip trys mokymosi dienos per pusmetį. Išimtiniais atvejais mokykla gali pateisinti ir ilgesnį neatvykimą, jei tam yra objektyvių, pagrįstų priežasčių.

Pateisinamomis aplinkybėmis taip pat gali būti laikomos nepalankios oro sąlygos, transporto sutrikimai, dalyvavimas sporto varžybose ar olimpiadose.

Vaikas skundžiasi pilvo skausmu, bet neserga: ką tai gali reikšti?

Nors apie praleistas pamokas dažnai kalbama kaip apie drausmės problemą, psichologė Justina Laučytė-Budė atkreipia dėmesį, kad mokyklos vengimas neretai slepia sudėtingesnius vaiko išgyvenimus.

J. Laučytė-Budė.

„Pamokų praleidinėjimas ar mokyklos vengimas yra tik simptomas – vienas iš pokyčių, kuriuos lengva pastebėti. Savo darbe dažniausiai susiduriu su tuo, kad pamokų praleidimas susijęs su stipriomis emocijomis: nepasitikėjimu savimi, noru išvengti nemalonių išgyvenimų pamokoje, konfliktais su bendraklasiais ar mokytoju, o kartais – tiesiog noru atsitraukti nuo pernelyg intensyvaus gyvenimo ritmo“, – aiškina psichologė.

Pasak specialistės, emocinė įtampa gali pasireikšti ir fiziniais simptomais. Vaikai kartais skundžiasi galvos ar pilvo skausmais, nors medicininiai tyrimai neatskleidžia aiškios negalavimų priežasties. Pavyzdžiui, vaikui pilvą gali skaudėti prieš kontrolinį darbą, o jam pasibaigus nemalonūs pojūčiai išnyksta.

„Net ir supratus, kad skausmas susijęs su stipriai išgyvenamomis emocijomis, tėvams labai svarbu į jį nenumoti ranka. Vaikui toks skausmas vis tiek yra tikras. Jeigu įtariama, kad jį kelia nerimas, reikia ieškoti būdų, kaip šį nerimą mažinti“, – pabrėžia J. Laučytė-Budė.

Kodėl vien bausmės problemos neišsprendžia?

Psichologės teigimu, sužinoję apie praleistas pamokas tėvai neretai supyksta arba išsigąsta, tačiau skubotos bausmės gali apsunkinti situaciją, ypač jei vaikas patiria emocinių sunkumų.

„Kartais išorinės ribos ir aiškūs susitarimai vaikams tikrai gali būti naudingi. Visgi, jeigu mokyklos nelankymas susijęs ne tik su išoriniais veiksniais, bet ir su mokinio vidiniu pasauliu, vien kontrolė ir bausmės tikrai nepadės“, – pabrėžia J. Laučytė-Budė.

Anot jos, nuolatinis leidimas vaikui neiti į mokyklą taip pat nėra išeitis. Iš pradžių praleista diena gali sumažinti nerimą, tačiau ilgainiui atsiranda mokymosi spragų, silpnėja ryšiai su bendraklasiais, o grįžti į įprastą ritmą tampa sunkiau.

V. Latožaitė pasakoja, kad licėjuje sistemingo, piktybiško pamokų praleidinėjimo atvejų praktiškai nepasitaiko. Jos teigimu, tam įtakos turi aiškios taisyklės, nuolatinis bendravimas su tėvais ir palanki mokyklos atmosfera.

„Matau, kad mūsų mokiniai noriai bendrauja su mokytojais ne tik per pamokas, bet ir per pertraukas. Kartais mokytojų kabinetuose būna pilna vaikų, kurie ateina tiesiog pasikalbėti ar pasitarti. Toks ryšys labai svarbus, nes mokinys žino, kad susidūręs su sunkumais neliks vienas“, – sako licėjaus vadovė.

Kada tėvams jau reikėtų sunerimti?

Specialistės sutaria, kad vienas rytas, kai vaikas nenori eiti į mokyklą, dar nebūtinai reiškia rimtą problemą. Tačiau jei tokia situacija kartojasi, vaikas pradeda vengti konkrečių pamokų ar vis dažniau prašo likti namuose, svarbu išsiaiškinti priežastis.

„Visiems pasitaiko dienų, kai nesinori eiti į darbą ar mokyklą. Vaikui taip pat gali būti sunku prisiversti eiti į pamokas, ypač jei tą dieną laukia sudėtingas kontrolinis darbas. Tačiau jeigu nenoras eiti į mokyklą kartojasi kone kasdien, tėvams jau reikėtų sunerimti“, – sako V. Latožaitė.

Psichologė J. Laučytė-Budė ragina tėvus pirmiausia pasikalbėti su vaiku ir išsiaiškinti, kaip jis jaučiasi mokykloje, kokie jo santykiai su bendraklasiais ir mokytojais. Jei pamokų vengimas susijęs su nerimu, konfliktais ar kitais emociniais sunkumais, svarbu įtraukti mokyklos pagalbos specialistus. Pasak eksperčių, svarbiausia laiku pastebėti pokyčius ir bendromis šeimos bei mokyklos pastangomis ieškoti sprendimų.

Šaltinis: pranešimas žiniasklaidai