Polinkis kurti atveria kūrybines galimybes

Buvusi kėdainietė, baigusi dabartinę Kėdainių ,,Atžalyno“ gimnaziją, šiandien Vilniuje gyvenanti Nargiza Nurdinova pastaruosius porą metų galinti prisistatyti kaip išskirtinių rankų darbo kilimų kūrėja.

Prigimtinį polinkį ir poreikį į menus turinti mergina pripažįsta, jog pritaikiusi savo kūrybiškumą, puikiai save realizuoja kurdama kilimus, kuriuos drąsiai galima pavadinti meno kūriniais. Bet apie savo kūrybą ji kalba kukliai ir visų kūrybinių planų kol kas neišduoda.

Kaip jus pristatyti portalo ,,Kėdainių mugė“ skaitytojams?

Esu Nargiza, užaugau Kėdainiuose, šiuo metu gyvenu Vilniuje. Jau porą metų kuriu rankų darbo kilimus iš vilnos pagal klientų individualius užsakymus. Mano tikslas: sukurti išskirtinius kilimus, pagamintus Lietuvoje iš kokybiškų medžiagų, kad jie tarnautų ilgai. Mano klientai turi galimybę dalyvauti kilimo kūrime gana aktyviai.

Neabejoju, jog esate baigusi ir Kėdainių dailės mokyklą?

Besimokydama tuometinėje Kėdainių „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje, lankiau ir baigiau Kėdainių dailės mokyklą. Kelis metus lankiau ir Muzikos mokyklą, grojau smuiku, bet dailė traukė stipriau, todėl teko pasirinkti.

Ką svajojote studijuoti baigusi mokyklą? Ar ši svajonė išsipildė?

2007- ais metais baigus mokyklą, mano svajonė buvo studijuoti Vilniaus dailės akademijoje (VDA), tik nebuvau apsisprendusi būtent ką. Tais metais buvo atsiradusi nauja programa „Fotografija ir video menas.“ Mane tai labai viliojo, todėl pusmetį ruošiausi stojamiesiems. Važinėjau į papildomas fotografijos pamokas VDA. Stojamieji buvo intensyvūs, tuo metu buvo ne tik peržiūra ir pokalbis, bet ir piešimo, kompozicijos, kadruotės bei dailės teorijos egzaminai. Deja, norinčių buvo daug, įstojusių skaičius mažas, aš likau už ,,brūkšnio.“

Kur tuomet pasuko jūsų kelias?

Pasirinkau studijuoti reklamos vadybą Vilniaus kolegijoje ir pabaigiau. Buvo labai įdomios ir kūrybingos studijos.

Galima sakyti, kad visad jautėte meno poreikį, nes turėjote polinkį?

Taip, meno poreikį visada jaučiau. Jis manęs niekada ir nepaliko. Visada rasdavau hobį bei veiklų, kur galėdavau pasireikšti kūrybiškai. Norėdama pamėginti kažką naujo, taip atradau kilimų gamybą.

Iš kur atėjo tas polinkis į menus? Galbūt per genus – mamos, senelio?

Manau esame visi talentingi skirtingose srityse. Taip, mano senelis, Jonas Banaitis, buvo talentingas žmogus: kaligrafas, graviruotojas bei dailininkas. Mama Daiva Nurdinova – Kėdainių ,,Atžalyno“ gimnazijos dailės mokytoja, savo laikais baigusi Kaune vadinamą „Stepžukį“ (buvusi Stepo Žuko aukštesnioji meno mokykla) ir toliau studijas tęsė Jerevano universitete bei baigė odos dizainą. Manau galima sakyti, kad ir genai prisidėjo prie mano polinkio į menus.

Kokiomis meno rūšimis užsiimate?

Šiuo metu pagrindinė mano veikla – darbas su tekstile, t. y. kilimų gamyba. Vis dar fotografuoju, bet naudoju seną ,,Zenit“ juostinį fotoaparatą ir tik savo asmeniniams poreikiams. Man patinka natūralumas ir tikrumas, juostinis fotoaparatas įamžina būtent tokias akimirkas.

Žinau, kad atradote kambarinių kuokštinių kilimėlių gamybą. Papasakokite apie tai…

Prieš kelis metus atradau kilpinę adatą ir pradėjau kurti mažus rankdarbius, vėliau norėjosi eksperimentuoti, mėginti kažką sudėtingesnio ir didesnio. Taip priėjau prie vadinamo „Tufting“ aparato, kurio pagalba galiu sukurti kilimus tiek šereliais, tiek kilpinius. Jau porą metų šis hobis išaugo ir jau priimu individualius užsakymus.

Kaip seniai ir kaip plačiai tuo užsiimat?

Galima sakyti porą metų oficialiai. Daugumą klientų iš Lietuvos, bet esu savo kilimus jau siuntusi į Kiprą bei Angliją.

Kokių spalvų, faktūrų jūsų kilimai. Ar priimate užsakymus, galbūt dalyvaujate mugėse?

Kilimai yra iš Naujosios Zelandijos vilnos. Visi nustemba, bet vilna gali būti įvairių spalvų, ji dažoma, tad paletė tikrai plati. Dirbu su individualiais užsakymais, bet taip pat kuriu savo dizaino, kuriuos parduodu savo internetinėje parduotuvėje www.nargiza.lt

Su savo darbais dalyvauju ir mugėse. Pernai dalyvavau Kėdainiuose bei Vilniuje. Šiais metais taip pat planuoju dalyvauti.

Esate sukūrusi ir savo internetinę parduotuvę, kurioje talpinate savo darbus?

Taip, turiu savo internetinę parduotuvę, kurioje klientai gali susipažinti su kilimų gamybos procesu, įsigyti jau pagamintą kilimą arba atlikti individualų užsakymą.

Ar galime šiuos kilimus pavadinti meno kūriniais?

Manau, kad taip. Mano nuomone, kilimas gali būti ne tik funkcionalus, bet gražus, traukiantis akį.

Ar daugiau dirbate pagal užsakymus ar kuriate tokius, kurie jums arčiausiai širdies?

Daugiau pagal individualų užsakymą, bet turint laiko visada mėginu įgyvendinti savo idėjas ir eksperimentuoti.

Žinau, kad atliepiat ir į meno tendencijas, kūrėte terrazzo raštų kilimus?

Taip, Terrazzo turėjo paklausą, bet jau ta mada praėjo. Šių metų tendencijos būtų žemiškos spalvos, geometriniai raštai bei tekstūra.

Man labai patiko vienas toks jūsų kilimo pristatymas: ,,Šis kilimas pagamintas iš vilnos, kuri buvo išgelbėta iš sendaikčių parduotuvės. Šiuolaikiniame pasaulyje gaminame per daug tekstilės gaminių, todėl labai svarbu naudoti tai, kas jau pagaminta – perdirbti. Šis sprendimas puikiai tinka spalvingiems kilimėliams, kur nereikia pilnų siūlų kūgių. Mes visi galime vaidinti nedidelį vaidmenį kuriant geresnį rytojų. Šis kilimėlis buvo pagamintas naudojant nupjautą kuokštinį pistoletą. Kilimėlis turi neslidų minkštą latekso pagrindą, kuris klijuojamas naudojant skystą lateksą…“

Taip, norėčiau daugiau sukurti kilimų iš išgelbėtų siūlų, tekstilės šiukšlių turime daugiausiai.

Gamindama kilimus laikausi ilgaamžiškumo ir tvarumo. Noriu, kad kilimas ilgai tarnautų ir puoštų namus.

Ar visus kilimus gaminate vienodu būdu, kaip jis vadinasi?

Kilimai sukuriami naudojant rankinę adatą (Punch needle), kuri leidžia sukurti įvairaus ilgio kilpas, bei „Tufting gun“ – aparato pagalba sukuriami šereliai.

Ar gaminate tik kilimėlius ant grindų, bet galbūt kitokios paskirties gaminių?

Gaminu ne tik kilimus, bet ir sienų dekoracijas, mažus dekoratyvinius kilimėlius, iš atliekų ir mažų likučių – puodelių padėkliukus. Būtent juos kuriu su kilpine adata. Pagrindinis tikslas – išnaudoti siūlų likučius, kad nereikėtų nieko išmesti Ši technika labai plataus pritaikymo, reikia tik fantazijos.

Ar žmonėms labiau patinka pastelinių spalvų ar ryškių raštų, ar vienspalviai gaminiai? Ar vieno atsakymo nėra?

Manau, yra įvairių žmonių ir įvairių jų skonių. Negaliu pasakyti, kad daugiau yra ryškiaspalvių nei pastelinių, švelnių spalvų. Individualaus kilimo gamyba leidžia sukurti bet kokį dizainą – svajonių kilimą, tad mano klientai dažniausiai turi išskirtinius dizainus.

Kur jūsų darbų galima pamatyti ir įsigyti?

Mano internetinėje svetainėje www.nargiza.lt

Neseniai lankėtės Kėdainių dailės mokykloje, kur mokinius, o gal ir mokytojus mokėte kilimų gamybos meno?

Mano buvo labai malonu, kai tekstilės mokytoja Asta Fedaravičiūtė – Jasiūnė man pasiūlė supažindinti mokinius su savo amatu. Tik jos dėka, vaikai ir aš turėjome tokią galimybę. Man buvo be galo smagu!

Ar nebijote konkurencijos?

Manau, kad konkurencija gerai, visi esame skirtingi ir kuriame savitus dalykus. Šiais laikais yra ganėtinai lengva su internetine prekyba pasiekti potencialų klientą, reikia tik kūrybiškumo bei daug darbo.

Ar dar žadate kada apsilankyti ir surengti panašią edukaciją? O gal net darbų parodą?

Man labai patiko ši, todėl tikiuosi, kad ateityje dar turėsiu edukacijų.

Šiais metais rudeniop, turėsiu bendrą parodą „Apsimetėlio sindromas / Imposter syndrom“ su menininke-tekstilininke Donata Jutkiene Kėdainiuose Janinos Monkutės- Marks muziejuje-galerijoje. Šiuo metu viskas dar procese.

Gal galite paatvirauti, kodėl toks neeilinis jūsų vardas, o ir jūs pati turite ne tik lietuviško kraujo?

Taip, mano mama lietuvė, o tėvas – ­kirgizas-uiguras. Vardą man rinko tėvas, gal dėl to jis toks artimesnis toms šalims nei Lietuvai.