Lietuvos gyventojams pradėjus atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas, pirmieji duomenys rodo ryškų vartojimo šuolį ir augantį finansinių įsipareigojimų mažinimą.
Remiantis Lietuvos banko (LB) ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, iki 2026 m. kovo 31 d. prašymus pasitraukti iš kaupimo pateikusiems gyventojams bus išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų.
Vidutiniškai vienam gyventojui tenkanti suma siekia apie 5,6 tūkst. eurų.
„Sodros“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį kaupimą nutraukė daugiau kaip 500 tūkst. dalyvių, o didžiausias pasitraukimo aktyvumas fiksuotas tarp 25–35 metų amžiaus gyventojų.
„Citadele“ banko klientų atsiskaitymų duomenys rodo ryškų vartojimo suaktyvėjimą. Pastarąjį savaitgalį mokėjimų elektroninėse parduotuvėse apimtys buvo 73 proc. didesnės nei įprastai, o atsiskaitymų skaičius išaugo 49 proc.
Taip pat stebimas padidėjęs aktyvumas atsiskaitant per elektroninę bankininkystę – mokėjimų apimtys išaugo 80 proc., o skaičius – 54 proc.
LB duomenimis, pastarosiomis dienomis reikšmingai išaugo grynųjų pinigų poreikis – kai kuriomis dienomis jis buvo kelis kartus didesnis nei įprastai.
Tuo pačiu metu stebimas ir padidėjęs gyventojų susidomėjimas finansinių įsipareigojimų mažinimu. Dalis klientų atsiimtas lėšas nukreipia būsto ir vartojimo paskoloms bei lizingo įsipareigojimams dengti, o aktyvumas šiose srityse pastarosiomis dienomis yra išaugęs iki kelių kartų. Vis dėlto laikotarpis dar per trumpas vertinti, ar ši tendencija išsilaikys.
Gyventojų planai prieš atgaunant lėšas taip pat rodo skirtingas strategijas. Banko kovo mėn. inicijuota apklausa atskleidė, kad didžiausia dalis respondentų (18 proc.) teigė atsiimtas lėšas ketinantys investuoti – į akcijas, fondus ar trečiąją pensijų pakopą.
Beveik kas dešimtas (9,5 proc.) planavo sumažinti esamus finansinius įsipareigojimus. Beveik penktadalis apklaustųjų ketino pinigus skirti su nekilnojamuoju turtu susijusiems sprendimams, pavyzdžiui, būsto atnaujinimui ar įsigijimui. Tuo metu tik 1,3 proc. respondentų nurodė planuojantys atsiimtas lėšas skirti stambiems pirkiniams, tokiems kaip buitinė technika ar kelionės.
Pasak banko vadovės Rūtos Ežerskienės, šie duomenys rodo, kad dalis gyventojų planavo lėšas nukreipti į ilgalaikius tikslus, tačiau realūs atsiskaitymų duomenys leidžia matyti, kad reikšminga jų dalis gana greitai patenka į vartojimą.
„Pirmieji signalai rodo, kad pirminis pensijų reformos poveikis ekonomikai yra greitas ir apčiuopiamas. Tačiau galutinis efektas priklausys nuo to, kokią dalį lėšų gyventojai skirs vartojimui, o kokią – taupymui ar investicijoms“, – teigia R. Ežerskienė.
Pasak jos, remiantis dabartinėmis tendencijomis ir gyventojų apklausomis, apie 37 proc. atsiimtų lėšų gali būti naudojama investicijoms, nekilnojamojo turto sprendimams ir finansinių įsipareigojimų mažinimui, o apie 63 proc. – vartojimui. Didžiausia vartojimo dalis gali būti nukreipta būsto remontui (8,9 proc.), asmeninėms reikmėms, tokioms kaip sveikata ar mokymasis, kelionėms (2,7 proc.) ir transporto priemonių įsigijimui (2,6 proc.).
Banko vertinimu, jei apie 63 proc. atsiimtų lėšų bus skirta vartojimui, tai galėtų padidinti Lietuvos BVP apie 1 proc. punktu. Tačiau bendras ekonomikos augimas išlieka nuosaikus – prognozuojama, kad šiemet BVP augs apie 2,6 proc.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2026 metų kovo mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje apklausta 1 000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
PŽ
