Gruodį nusprendžiau nusipirkti bilietus į Kauno „Žalgirio“ namų dvikovą su Pirėjo „Olympiacos“. Tai buvo dešimtas iš eilės kartas 2024–2025 m. sezone, kai iš anksto išperkami visi oficialioje klubo svetainėje siūlomi renginio bilietai, net ir patys brangiausi.
Bilietų paiešką užkūriau socialiniame tinkle „Facebook“.
Keliose mainų ir pardavimų grupėse pasiteiravau: galbūt, pasikeitus planams, kas nors parduoda porą bilietų į kauniečių akistatą su graikais.
Vienas pirmųjų prisistatė „Osvaldas“ – pustuštis profilis su bilietais pigiau grybo.
Kažkur giliai įsijungus saugikliams bilietų iš „Osvaldo“ nepirkau, tačiau mano paieškos sujudino feisbuko algoritmus.
Vis dažniau pradėjau pastebėti internautų nusiskundimus apie sukčiavimo atvejus perkant bilietus į „Žalgirio“ namų rungtynes su Eurolygos komandomis ir Lietuvos muzikos žvaigždžių koncertus.
Štai gruodį keli SEL gerbėjai, „susimedžioję“ bilietus socialiniuose tinkluose, vietoje daug garso ir šviesų tegavo dėl padirbtų bilietų pypsinčius „Žalgirio“ arenos vartelius.
Šį savaitgalį „Žalgirio“ areną sudrebins atlikėjos GJan koncertas, vasarį ten pat ant scenos lips „Žemaitukai“.
Feisbukas marga tikrais ir abejotinais pasiūlymais perpirkti bilietus į šiuos renginius. Taip, vieną po kito skaitant pykčio ir apmaudo kupinus įrašus, atėjo supratimas, kad sukčių problema – itin gaji, todėl į šią temą būtina pasigilinti daugiau.
Ir nors sukčiai įsisuka daug kur, pavyzdžiui, į skelbiu.lt, tačiau šiandien kalbėsime apie feisbuką – populiariausią platformą bilietų, prekių ir paslaugų pardavimams iš žmogaus žmogui.
„NEPATIKIMI ASMENYS“ įkūrėjas: bendraukite tik su realiu žmogumi
Feisbuke 2018 m. buvo sukurta grupė „NEPATIKIMI ASMENYS“, skirta viešinti nesąžiningus asmenis, aferistų darbelius ar pranešti apie bet kokią neteisybės formą. Šiuo metu grupės narių skaičius jau perkopęs 105 tūkst.
Pasak skaitlingiausios tokio tipo feisbuko grupės Lietuvoje įkūrėjo Dainiaus Dainausko, jo suburtoje bendruomenėje sistemingai pasirodo nusiskundimai apie sukčiaujančius bilietų į rungtynes „Žalgirio“ tvirtovėje, populiariausių šalies atlikėjų ir kitų renginių perpardavėjus.
„Sakyčiau, kad panašios taisyklės galioja norint išvengti daugumos sukčiavimo atvejų.
Visų pirma, vertėtų įsitikinti, ar bendraujama su realiu žmogumi.
T. y. ar paskyra, iš kurios rašoma, nėra suklastota, pavogta ar naudojama sukčiavimui.
Būtinai paieškokite atsiliepimų apie paskyros vartotoją grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ ir tiesiog pačioje feisbuko platformoje.
Taip pat galite į feisbuką ar „Google“ įrašyti duotą banko sąskaitos numerį. Jei žmogus sukčiavo ir ką nors apgavo, yra tikimybė, kad jo veikla paviešinta“, – sako D. Dainauskas.
„Žalgirio“ pozicija: perkant iš neoficialių perpardavinėtojų – garantijų nėra
„Perkant bilietus iš neoficialių perpardavinėtojų, negalime užtikrinti, ar tas pats bilietas nebuvo išsiųstas ar nelegaliai parduotas tik vienam pirkėjui, jį gali turėti ir daugiau asmenų. Su vienu bilietu į areną galima patekti tik vieną kartą.
Vienintelis oficialus Kauno „Žalgirio“ namų rungtynių bilietų platintojas yra Zalgiris.lt“, – kiek anksčiau „Kėdainių mugei“ sakė „Žalgiris group“ atstovas spaudai Almantas Kiveris.
Jis akcentuoja, kad bilietų perpardavinėjimas ne tik yra draudžiamas pagal bendrąsias pirkimo – pardavimo taisykles, bet ir pagal LR administracinį ir / arba baudžiamąjį kodeksą:
„Kopijuoti, dauginti, parduoti Bilietą griežtai draudžiama. Pirkėjai, neteisėtai naudojantys Bilietą šiais tikslais, gali būti baudžiami pagal Lietuvos Respublikos administracinį ir / arba baudžiamąjį kodeksą. Baudos gali siekti ir kelis šimtus eurų.“
Perpardavinėtojai – dviejų tipų
Tik nesupraskite manęs klaidingai – neturiu intencijos linčiuoti „žalgiriečius“. Juos daugiausiai miniu todėl, kad, jeigu kiekviena populiaresnė pop žvaigždė pilną areną susirenka kartą metuose, tai per siūles arena braška didesnėje dalyje „Žalgirio“ namų Eurolygos rungtynių.
Nors geriausia bilietus įsigyti iš oficialių tiekėjų, tačiau praktikoje tai ne visada įmanoma. Šiame technologijų amžiuje įprasta praktika tapo bilietus (kaip ir, beje, paslaugas ar įvairius daiktus) mainyti, parduoti ir pirkti internete vieniems iš kitų.
Iš esmės, bilietus į renginius parduodančius žmones galima skirti į dvi ryškias grupes: vieni parduoda sau skirtus bilietus pasikeitus planams, o kiti išsyk daugiau užsiperka planuodami parduoti su šiokiu tokiu antkainiu. Pasitaiko tiek vienų, tiek kitų – skiriasi tik parduodamų bilietų kiekiai.
Numoja ranka ir į teisėsaugą nesikreipia
Ir čia susiduriame su straipsnio problematika – ne visi perpardavėjai yra sąžiningi. Sukčiauja ir esantys laisvėje, ir įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji, turintys daug laisvo laiko.
Ir nors „Žalgirio“ klubo atstovai ne kartą nukentėjusius asmenis ragino apie tokius atvejus pranešti policijai, tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kuomet žmonės taip ir nesikreipia į teisėsaugą. Vieniems galimai gaila laiko kovoti dėl sąlyginai nedidelių sumų, kitiems galbūt gėda pakliuvus į pinkles.
Kita vertus, net jeigu teisėsauga ir informuojama, teisiniai procesai, būna, stringa arba nutrūksta dėl to, kad pardavėjų sąskaitos būna registruotos užsienio bankuose ar kitų priežasčių.
Vieno kėdainiečio atveju neegzistuojančius krepšinio bilietus jam pardavusį nepilnametį teisėsauga susekė, jo tėvai pinigus grąžino, tačiau tai pirkėjui kainavo ir laiko, ir nervų.
Konkurencija tarp sukčių: skundžia vieni kitus
Besigilinant į šią temą, man pavyko susisiekti su dviem kauniečiais, kartas nuo karto socialiniuose tinkluose prekiaujančiais bilietais į „Žalgirio“ namų rungtynes Eurolygoje.
„Mes, kaip nedidelė bendruomenė, stengiamės išgaudyti sukčius įvairiose mainams ir prekybai skirtose grupėse. Tačiau ne visada pavyksta juos sugaudyti ir užblokuoti iš karto.
Būna, kad jie spėja apgauti kelis žmones, kol kas nors praneša apie nusikalstamą veiklą, – pasakojo Valentas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, aut. past.). – Esu pastebejęs, kad sukčiai netgi konkuruoja tarpusavyje. Reportina kitus aferistus grupėse, kad mažesnė konkurencija būtų. Spėju, toks tokį lengvai atpažįsta.“
Vaikinas pastebi, kad 99 proc. atvejų sukčiai apskritai neturi nė vieno bilieto, tačiau „juos gelbėja gudrumas ir kruopštūs namų darbai“.
„Pats esu gavęs paklausimą, kad „neva atsiųsk bilietų foto be barkodų“, nes norėjo, kad įrodyčiau, jog turiu.
Aš nepasimaunu ant tokių triukų, bet kiti tikri pardavėjai pasimauna.
Tokiu būdu sukčiai susirenka svetimų bilietų nuotraukas, kurias naudoja negeriems tikslams. Kiek girdėjau, dabar sukčiai stipriai neršia su netikrais „Žemaitukų“ bilietais.
Kur tik soldoutas (išparduoti visi renginio bilietai, aut. past.), ten ir gaudo. O kuo arčiau renginys – tuo aktyviau“, – pastebi Valentas.
Įtikinėjo moterį, kad triskart mažesnė kaina – sukčių triukas
Kartais sukčius išduoda už jų bilietus prašoma mažesnė negu rinkos kaina, tačiau tai nėra absoliuti taisyklė, o ir įvertinti kainodarą nėra paprasta.
„Turime situaciją, kad, pavyzdžiui, liepą–rugpjūtį pigesni bilietai kainavo 10–18 Eur, tai spalį–lapkritį – jau 25–41 Eur. O kainos svyruoja nuo 10 Eur pilkame sektoriuje iki apie 400 Eur VIP parkete. Todėl yra sunku pasakyti, ar prašoma kaina už bilietą yra „normali“, nes niekas neatskleis, kada tiksliai buvo pirktas bilietas“, – pasakoja kitas kalbintas Kauno „Žalgirio“ ekipos fanas Darius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, aut. past.).
Praktikoje Dariui yra tekę susidurti su tokiais, kurie pasiūlo neadekvačiai žemą kainą už bilietus į išparduotą renginį. Dar prieš kelias dienas jis feisbuke perkalbinėjo nepažįstamą, emocijų apimtą moterį, kuri susigundė pirkti bilietus į krepšinį triskart mažesne kaina nei rinkos.
„Tikrai neužteko paprasto perspėjimo – teko įrodinėti, kad moteris taps sukčių auka, – pasakoja Darius. – Matote, skirtingi sukčiai elgiasi skirtingai. Čia priklauso nuo žmogaus mąstymo, realybės suvokimo ir elementaraus išsilavinimo.
Yra ir siūlančių bilietus už pirkimo kainą arba net brangiau. Taip jie neatkreipia dėmesio į save, lyginant su tais, kurie pasiūlo per žemą kainą, ir tarsi susilieja su bendra minia.
Sukčiai gerai žaidžia su žmonių psichologija. Nemažai jų atlieka bausmes įkalinimo įstaigose, todėl yra perpratę sistemą, kaip reikia elgtis.“
Pasak Dariaus, feisbuko grupėse, kuriose viešinami įvairaus plauko sukčiai, dažnai pakartotinai pasirodo įrašai apie jau anksčiau aptartus sukčiavimo atvejus: „Tuose naujuose įrašuose apie senus sukčius vis pabrėžiama, kad štai jau „šimtą kartų apie tą ar kitą buvo kalbėta“. Ką tai pasako? Kad žmonės netikrina informacijos.
Kartais jie tikrai būna naivūs ir paslysta pagauti emocijų. Juk tiek ieškojo bilietų, įdėjo į feisbuką skelbimą ir štai nutiko stebuklas – per 5 minutes parašė „išgelbėtojas“…
Vis tik pastebiu tendenciją, kad žmonės vis labiau domisi, kaip atpažinti sukčius. Pirkėjams kyla klausimai, ir tai yra labai gerai.“
Atmintinė, kaip pastebėti raudonas vėliavėles ir pergudrauti sukčių:
1. Feisbuko profilis. Akylai išnagrinėkite pardavėjo anketą – kada ji sukurta, ar nurodytas gyvenamasis miestas, mokslo įstaigos, darbovietė. Sukčių anketos dažnai būna netikros ir itin tuščios.
Atkreipkite dėmesį į asmens nurodomą vardą ir pavardę: jeigu tai „Tiesiog Andrius“, „Neklausk Marka“, „Tomas Tsg“, „Pijus Pijus“ ir pan. – reikalingas papildomas patikrinimas.
Dar svarbu patikrinti, ar skiriasi šiuo metu pardavėjo naudojami vardas ir pavardė nuo tų, kurie buvo nurodyti jam registruojantis feisbuke.
2. Draugų sąrašas.
Jeigu pardavėjo draugų sąrašas atviras, peržiūrėkite, ar jame yra draugų ta pačia pavarde – tikroje anketoje būna giminaičių. Jeigu turite bendrų draugų –
per juos bandykite išsiaiškinti, ar pardavėjas yra sąžiningas žmogus.
Tiesa, dėl privatumo nustatymo kai kurie feisbuko vartotojai nerodo savo draugų sąrašo. Tokiu atveju galite bandytį asmenį „pridrauginti“.
Šį tą pasako ir draugų skaičius: jeigu jų yra apie 50, o dauguma – įmonės ar užsieniečiai, tai laikytina rimtu signalu.
Pasitaiko, žinoma, kad pavagiamos ir pinigų išviliojimams naudojamos realių asmenų anketos su šimtais ar tūkstančiais draugų.
3. Nuotraukos ir aktyvumas. Apžiūrėkite paskyroje rodomas nuotraukas, įrašus. Po jais esantys komentarai ir „patiktukai“ šiuo atveju itin reikšmingi.
Iš esmės, komentarus dažniausiai merginos rašo merginoms, tad įtartina, jeigu moteriškoje anketoje komentuoja tik vyrai.
Patikrinkite, kada į profilį sukeltos seniausios nuotraukos. Net jeigu nuotraukų daug ir jos įvairios, būtina patikrinti, ar visos nebuvo patalpintos tą pačią dieną.
4. Bendravimo manieros. Įprastai dalykus ir paslaugas socialinėje erdvėje parduodantys žmonės ir patys yra aktyvūs komentuotojai bei pirkėjai. Gyvename visuomenėje, todėl natūralu, kad sureaguojame į kitų žmonių įrašus įvairiomis temomis.
Feisbuko paieškos laukelyje įveskite asmens paskyroje nurodytą vardą ir pavardę, pažiūrėkite, ką anksčiau yra kėlęs asmuo, galbūt dalijosi kitų žmonių įrašais.
Jeigu nėra jokios pardavimų istorijos ir apskritai jokios veiklos feisbuke pėdsakų – vertėtų sunerimti.
5. Atsiliepimai apie asmenį. Feisbuko (nepamirškite ir „Google“) paieškos laukelyje įvedę asmens duomenis taip pat galite rasti kitų žmonių rašytus atsiliepimus apie vartotoją, jeigu šis jau spėjo „pasižymėti“. Tačiau atminkite, kad sukčiai keičia vardus ir kuriasi naujus profilius.
6. Pakvieskite gyvam susitikimui. Galimybė susitikti gyvai yra labai svarbi ir padidina sėkmingo sandorio tikimybę.
Šiuolaikiniai sukčiai pinigų dažniausiai prašo bankiniu pavedimu, tad pasiūlykite susitikti gyvai.
Jeigu pardavėjas sako, kad yra iš kokio tolimo Lietuvos miestelio, sakykite, kad jūsų draugai (net jeigu jų ir neturite toje vietovėje) galėtų privažiuoti. Akivaizdus pardavėjo vengimas susitikti gyvai – pagrįstas pagrindas įtarimui.
Galima pasiūlyti susiskambinti su kamera, kad pamatytumėte, ar pardavėjas realybėje atrodo taip pat, kaip ir anketos nuotraukose. Tokiu atveju pasirinkite būtent jums tinkamą laiką. Jeigu asmuo gali atrašyti jums žinutę – tai gali ir pakelti ragelį.
7. Banko sąskaita. Pasižiūrėkite, ar sutampa bilietų pardavėjo ir pinigų gavėjo vardas ir pavardė. Ne visada, bet gana dažnu atveju bilietus parduoda „Jonas Jonaitis“, o pavedimo laukia „Lina Linaitė“. Venkite užsienietiškų sąskaitų numerių.
8. Reakcijos laikas ir asmeninė žinutė. Jei žmogus feisbuko grupėse pats ieško konkretaus kiekio bilietų, kurių perpardavimo rinkoje nėra daug, tai gana keista, kai vos per kelias minutes sureaguoja tokį bilietų kiekį turintis pardavėjas.
Sukčiams aukų paieškos yra „pilno etato“ veikla. Tikri pardavėjai dažniausiai dirba, todėl pasiekiami būna ryte, per pietų pertrauką ar vakare. Kitaip tariant, tikri pardavėjai sureaguoja per protingą laiką.
Be to, sukčiai dažniausiai patys viešai nesiskelbia apie turimus bilietus – jie rašo asmenine žinute. Tokiu būdu ilgiau išlieka nesumedžioti.
9. Spaudimas. Sukčiai linkę naudoti agresyvią taktiką ir spausti auką: skubina, skatina greičiau apsispręsti, visaip įtikinėja, gąsdina, kad eilėje jau laukia kiti pirkėjai.
10. Bilietų kiekis. Jeigu ieškote 3 ar 5 bilietų į jus dominantį renginį ir iškart sulaukiate pasiūlymo su kaip tyčia tiek bilietų – tai gali būti sukčių žinutės. Skubus atsakymas ir kiek nestandartinis bilietų kiekis turėtų kelti įtarimų.
Tad jeigu feisbuke patalpinote užklausą ir per kelias akimirkas sulaukėte atsakymo: „Wow, kaip tik turiu 9 bilietus, kiek jų ir ieškote!“, – kitame laido gale greičiausiai tyko sukčius. Dažniausiai vyraujantis patikimų perpardavinėtojų kiekis – turimi 2 arba 4 bilietai, gana dažnas – 3.
11. Kaina. Prašoma mažesnė negu rinkos kaina nėra auksinė taisyklė atpažįstant sukčius, tačiau į kainą dėmesį atkreipti verta. Tai, kad pardavėjas labai lengvai pasiduoda deryboms numušti kainą, taip pat turėtų būti perspėjimas.
12. Nuojauta. Jeigu pardavėjo anketa, bendravimas ar bet kas kita jums kelia nors menkiausią įtarimą – nepirkite. Be bilietų, bet su pinigais yra geriau negu be bilietų ir be pinigų.
