Search
Pradžia

Šiemet Užgavėnės Kėdainiuose buvo švenčiamos naujoviškai – Kėdainių kultūros centras kartu su Visuomenės sveikatos biuru pakvietė miestelėnus žiemą išlydėti ir pavasarį sutikti dalyvaujant Užgavėnių žygyje. Ši idėja pranoko visus lūkesčius, nes žygiu susidomėjo apie 200 kraštiečių, gal net ir dar daugiau. Pražingsniavę po 11 000 žingsnių didžiulis būrys žygeivių nėrė į Užgavėnių linksmybes Babėnų šile.

Oficialiai ši šventė turėjo būti švenčiama vasario 21-ąją, bet Kėdainiuose ją nuspręsta rengti ne darbo dieną, o savaitgalį. Ir nors išvakarėse siautė audra Otas, sekmadienį, lyg pagal užsakymą, švietė saulė, net ir vėjas kažkiek aprimo, tad vidurdienį į daugiafunkcinę sporto ir pramogų erdvę Skongalio gatvės gale ties užtvanka ėmė burtis žmonės – kas pavieniui, kas su šeimos nariais, bičiuliais ar mylimais augintiniais. Sugužėjo daug jaunų šeimų su mažesniais ir jau ūgtelėjusiais vaikais. Ir nors buvo skelbta, kad teks nužingsniuoti net 10 000 žingsnių (realiai nueita 11 000), visi buvo pasiryžę tokiai atrakcijai.

„Kėdainių kultūros centro kolektyvas galvojo, kaip čia šiemet įdomiau atšvęsti tas Užgavėnes, ir gimė mintis surengti žygį, juolab kad tai dabar yra populiaru. Pasirinkome išeiginę dieną, kad galėtų dalyvauti kuo daugiau žmonių ir kad visi neskubėdami pasimėgautų bendravimu. Žygio dalyviai leisis į 7-ių kilometrų žygį, kurio pabaigoje lauks Užgavėnių linksmybės Babėnų šile.

Džiaugiamės, kad prie mūsų prisidėjo ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai, kurie žygeiviams parengė smagių užduočių ir prizų“, – prieš pradedant žygį kalbėjo Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė.

Entuziastingai varė laukan žiemą

Prieš leisdamiesi į dviejų valandų žygį žygeiviai, vadovaujami VSB specialistės, atliko mankštą, apšilo, o tada, lydimi smagios muzikos garsų, pradėjo savo kelionę nuo Nevėžio užtvankos į prie ligoninės esantį pušyną. Maršrutas driekėsi palei Nevėžio ir Smilgos pakrantes iki dabartinio kultūros centro pastato. Kiekvienas, įveikęs pirmąjį etapą, simboliškai peršoko iš žiemos į pavasarį, o tada per senąjį miesto parką keliavo iki Babėnų šilo, kur jau skambėjo muzika, garavo karšta arbata, kvepėjo kultūros centro gaspadinių paruoštos vaišės: kepti blynai su uogiene, suraikyta juoda duona su lašinukais ir agurkais, kiti gardumynai. Pasistiprinę ir sušilę, šventės dalyviai skubėjo fotografuotis prie gražuolės Čiūčelos, kol ši, kaip visų žiemos blogybių simbolis, dar nenuritinta nuo kalno, klausėsi folkloro ansamblio „Jorija“ dainų, dalyvavo Lašininio ir Kanapinio kovose, linksmindamiesi entuziastingai varė laukan žiemą.

„Į tokią šventę atėjus norisi ne vien žiūrovu pabūti, bet ir patiems dalyvauti, pašokti, padainuoti, taip yra daug smagiau. Reikia puoselėti savas tradicijas, norisi, kad ir vaikai jas pamatytų, todėl su šeima išsiruošėme į šį žygį. Vasarą mes dažnai einame pasivaikščioti, dabar po žiemos gal sunkoka išsijudinti, bet padarėme tam pradžią“, – kalbėjo į šventę su visa šeima atvykusi Sandra.

„Norėjosi prasmingai praleisti sekmadienį ir tuo pačiu išvaryti žiemą bei jos metu atsiradusį tinguliuką, žiemos miegą.

Man iš vaikystės likę gražių prisiminimų iš Užgavėnių, tad noriu ir jaunajai kartai parodyti, kokių turime tradicijų. Mes įprastai per šią šventę kepame blynus, linksminamės, dukra mokykloje gamina Užgavėnių kaukes.

Tai, kad šiemet pasirinkta žygio forma, yra labai gerai, nes skatina judėti. Jei renginys vyktų darbo dieną, nebūtume galėję dalyvauti“, – sakė žygyje sutikti Ignas, Akvilė ir Saulėja.

Puoselėja tradicijas

Dalis žygio dalyvių į renginį atvyko pasipuošę spalvingomis kaukėmis, išverstais kailiniais bei kitokiais tradiciniais aprėdais.

„Užgavėnių šventę mes ir patys darydavome, bet šiemet neišėjo, tai sugalvojome dalyvauti žygyje. Užsidėjome kaukes, kurias pagamino vaikai, užsivilkome kailinius, ir,štai mes čia su šeima.

Stengiamės išlaikyti visas Užgavėnių tradicijas, kepame blynus, rengiame Lašininio ir Kanapinio kovas, deginame Morę, jei tik būtų galima, ne tik žiemą, bet ir visus mokesčius laukan išvarytume, nes jų per daug ir jie per dideli“, – linksmai nusiteikęs kalbėjo Vytas.

„Mes pačios išsidažėme veidus ir kaukes kūrėme pačios. Dalyvaujame šventėje, nes reikia žiemą išvaryti, kiek ji gali pas mus čia būti, laukiam saulės, to tikro pavasario.

Per Užgavėnes mes kepame mielinius blynus su daug aliejaus, kad riebiau būtų, o vakare tai dar ir lašinukų reikia, valgom daug kartų per dieną, nes po to jau Gavėnia ir pasninkas prasideda“, – šypsosi rageliais pasipuošusi Viktorija, kurios dukra Liepa, raganaite pavirtusi, džiaugėsi linksma švente, žadėjo šokti ir dainuoti.

Idėja pasiteisino

„Mes kasmet ieškome naujų formų, kaip švęsti Užgavėnes. Žygį organizavome pirmą kartą, tad svarstėme, kiek galėtų susirinkti dalyvių. Manėme, kad gal maždaug 50 žmonių ateis, bet sulaukėme daug gausesnio būrio žygeivių, tai reiškia, kad miestelėnams patiko leistis į tokį žygį, tad dabar svarstysime kėdainiečius pakviesti į Velykinį žygį, galvosime, kokiu maršrutu galėtume nukeliauti pas Velykų bobutę“, – naujausius savo planus atskleidė Kėdainių kultūros centro darbuotojai.

Lauks Velykų

Šiemet Velykos bus švenčiamos balandžio 9–10 dienomis. Šiai šventei imama ruoštis iškart po Užgavėnių. Sulig Pelenų diena (vasario 22-ąja) prasideda Gavėnia, kuri tęsiasi kelias savaites iki Velykų. Šiuo laikotarpiu nemažai žmonių vengia triukšmingų pasilinksminimų, penktadieniais pasninkauja, tikintieji bažnyčiose eina Kryžiaus kelio procesijose.

L. Pranckevičiūtės nuotraukos