Kiekvieną parą šalies keliuose fiksuojama po kelis ar net keliasdešimt atvejų, kai transporto priemonės kliudo į kelią išbėgusius laukinius gyvūnus. Tokių įvykių metu padaroma žala ne tik transporto priemonei, bet ir laukinei gamtai, nes nemažai gyvūnų po susidūrimo nugaišta. Neretai būna sužalojami ir transporto priemones vairavę asmenys arba jų kelei­viai. Pasitaiko atvejų, kai partrenktas gyvūnas net įskrieja į automobilio saloną, žūsta žmonės. Aplinkosau­gininkai įspėja, kad rudenį ir žiemą tokių susidūrimų dar padažnėja.

Pasak Aplinkos apsaugos departamento specialistų, žvėrys kerta kelius visais metų laikais. Tačiau rudenį jų migracija tampa dar aktyvesnė, nes vieni gyvūnai migruoja į žiemojimo, maitinimosi vietas, o kiti, pavyzdžiui, taurieji elniai ir briedžiai, intensyviau migruoja poravimosi laikotarpiu.

Žiemos laikotarpiu laukiniai gyvūnai irgi dažnai iššoka į kelią ir atsitrenkia į automobilius. Viena priežasčių, kodėl autoįvykių su laukiniais gyvūnais pagausėja žiemą, yra druska barstomi keliai. Natūralioje gamtoje žvėrys gauna mažai mikroelementų, kurių gausu druskoje, todėl gyvūnai dažniau patraukia kelių ar pakelių link ir druską laižo.

Nėra saugios vietos ir laiko

Nors mokslininkai apskaičiavo, kad žvėrys intensyviausiai migruoja anksti ryte nuo 4.45 iki 6.15 val. ir vakare nuo 19 iki 20.30 val., policijos duomenys byloja, kad susidūrimai su gyvūnais keliuose įvyksta net ir vidury dienos, kai eismas būna gana intensyvus, tad vairuotojai turėtų neprarasti atidumo. Staiga į kelią iššokančių gyvūnų itin reikia saugotis užmiesčio keliuose, ypač miškingose vietose. Draudikai akcentuoja, kad vairuotojai negali jaustis visiškai saugūs nei magistralėse, kur specialiai nuo žvėrių yra įrengtos tvoros, nei miestuose, nes gyvūnai atklysta net ir į didmiesčių gatves.

Viena priežasčių, kodėl autoįvykių su laukiniais gyvūnais pagausėja žiemą, yra druska barstomi keliai.

Apie galimą susidūrimą su į kelią išbėgančiais laukiniais gyvūnais praneša specialūs įspėjamieji ženklai, kurie nurodo gyvūnų migravimo ruožą. Pamatęs šį ženklą, vairuotojas, važiuodamas per mišką ar kitą pakelėje gausiai medžiais ar krūmais apaugusį kelio ruožą, turėtų sulėtinti greitį ir būti pasiruošęs išvengti galimo susidūrimo su gyvūnu.

Svarbu žinoti, kad per kelią perbėgus vienam žvėriui, iš pas­kos gali pasirodyti dar keli ar keliolika jo gentainių, nes elniniai žvėrys ir šernai dažniausiai migruoja grupėmis. Apniukusį vakarą ar naktį žvėries kailis beveik niekuo nesiskiria nuo aplinkos. Todėl gali būti, kad gyvūno galite nepastebėti net ir tuo atveju, kai jis bus prie pat kelio ir užteks vos kelių šuolių, kad jis atsidurtų važiuojamojoje dalyje.

Specialistų teigimu, briedžiai, skirtingai nei stirnos, išbėgdami į kelią nesidairo. Statistika byloja, kad šie miško galiūnai kelią vairuotojams dažniausiai pastoja rugsėjo mėnesį, stirnos – lapkritį, o su šernais keliuose dažniau galima susitikti nuo rugsėjo iki gruodžio.

Elkitės apgalvotai

Išsiruošus į kelionę, ypač tamsiu paros laiku, reikia pasirinkti saugų greitį ir vairuojant neužsiimti pašaline veikla. Būtina atidžiai stebėti ne tik kelią, bet ir šalikelę. Pastebėjus kelkraštyje stovinį ar kelią kertantį gyvūną, svarbu važiuoti pro jį itin atsargiai ir lėtai, o prireikus – sustoti. Nereikėtų spausti garsinio signalo ar mirksėti žibintų šviesomis, nes apakinto ir išgąsdinto žvėries elgesys gali būti nenuspėjamas.

Pasak specialistų, elniniai žvėrys ir šernai į kelią dažniausiai išbėga ne po vieną, o grupėmis.

„Kai susidūrimas neišvengiamas, stenkitės išvengti smūgio priekine automobilio dalimi, ir prieš pat jį atleiskite stabdžio pedalą – stabdant automobilio priekis nusileidžia, todėl padidėja tikimybė, kad stambus gyvūnas trenksis į priekinį stiklą, ir taip gali nukentėti transporto priemonėje esantys žmonės“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša.

Partrenkto žvėries negalima pasiimti

Jei susidūrimo metu buvo sužeistas arba nugaišo gyvūnas, nukentėjo arba žuvo žmonės, buvo apgadintas automobilis, kelio ženklai arba kitokie kelio elementai, informaciją apie eismo įvykį būtina pateikti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Jei žvėris trukdo eismui ir norite jį patraukti šalikelėn, reikia būti atsargiems, kad sužeistas gyvūnas jūsų nesužalotų. Nesumanykite sužeisto ar nugaišusio gyvūno pasiimti ir įsidėti į bagažinę, nes tai yra draudžiama, ir galite būti patraukti administracinėn atsakomybėn.

Teisės aktų numatyta tvarka, kelyje žuvę medžiojamieji gyvūnai priklauso medžioklės plotų naudotojams, kurių teritorijoje šie žvėrys buvo užmušti.

Kėdainių rajono keliuose daugiausia partrenkta stirnų

Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos registre nuo šių metų sausio 1-os iki rugsėjo 28-os užfiksuoti net 126 pranešimai dėl laukinių gyvūnų susidūrimo su transporto priemonėmis, tai yra maždaug 14 atvejų per mėnesį, ir tai tik Kėdainių rajono keliuose įvykusių susidūrimų statistika.

Per šį laikotarpį mūsų krašte buvo 100 įvykių su stirnomis, 8 su briedžiais, 4 su šernais, 6 su elniais, 3 su lapėmis, 5 atvejais pranešėjai gyvūno rūšies nenurodė. Ankstesniais metais mūsų rajone buvo pasitaikę atvejų, kai keliuose žuvo ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti žvėrys: stumbrai, ūdros, lūšys.

Aplinkosaugininkų teigimu, partrenkus į važiuojamąją kelio dalį išbėgusį gyvūną, atlyginti gamtai padarytą žalą nereikia, nes teisės aktai tokiais atvejais nenumato žalos skaičiavimo.

Titulinė nuotrauka: Pamačius tokį ženklą, patariama sulėtinti greitį ir atidžiai stebėti ne tik kelią, bet ir šalikelę.