Šeštadienį Didžiosios Rinkos aikštė prisipildė šurmulio ir gyvybės – čia vyko Kazimierinių kermošius. Nors šiek tiek pavėluotas, tačiau tradicinis ir laukiamas renginys sukvietė tiek pirkėjus, tiek pardavėjus.
Pavasariškai saulėtas oras kvietė neskubėti, pasimėgauti akimirka, apžiūrėti amatininkų, tautodailininkų bei kūrėjų darbą, paragauti gardumynų ar įsigyti šventinių puošmenų. Populiarios buvo verbos ir Velykoms tinkamos dekoracijos, o visa aikštė dvelkė jaukia pavasario nuotaika.
Ir seniai pažįstami, ir nauji
Buvo smagu sutikti jau pažįstamus prekeivius, kurie į Kėdainių kermošių sugrįžta metai iš metų.
Net nereikėjo klausti, kas juos čia atveda – akivaizdu, kad Kėdainiai jiems mieli, o prekyba sekasi neblogai.
Tai tarsi nerašyta tradicija, sujungianti amatininkus ir pirkėjus į šiltą, gyvybingą šventės šurmulį.
Svečiai – savaime suprantama mugės dalis, tačiau pirmiausia visada ieškau kėdainiečių.
Tiesa, ieškodamas savų dažnai „išsimuši“ iš kelio ir galiausiai visų neapeini. Bet nieko tokio – mugių dar bus ne viena…
Negalėjau nepastebėti kone pačiame mugės centre įsitaisiusio kėdainiečio Jono. Jis prekiavo savo gamybos kiaušinių ridenimo loveliais, mentelėmis, pjaustymo lentelėmis.
O artėjančioms šventėms siūlė ir savo džiovintų baravykų.
„Kai baigiasi darbas su „pagaliukais“, prasideda grybai“, – šmaikštavo medžio meistras.
Daugeliui pažįstamas 77-erių metų senolis gyvenimo dienas leidžia meistraudamas. Tai jam ne tik būdas šiek tiek užsidirbti, bet ir proga pabendrauti su žmonėmis – o tai, rodos, jam svarbiausia.
Spalvingi vilnos gaminiai
„Labai smagu kurti ir puoštis. Rankdarbiais užsiimu daugiau nei dešimt metų. Esu Kėdainių krašto tautodailininkų draugijos narė – kartu piešiame paveikslus, dalinamės kūrybinėmis idėjomis. Taip pat prisidedu prie Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos veiklos – mokau jos narius rankdarbių, bendrauju, dalinuosi patirtimi.
Labai dėkoju visiems už supratimą ir nuoširdumą – tai mane įkvepia ir suteikia daug džiaugsmo“, – pasakojo Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijos rankdarbių vadovė Genovaitė Sorokienė.
Į mugę ji atsivežė įvairių iš vilnos veltų darbelių, tinkamų tiek Velykoms, tiek kitoms progoms.
„Buvo puiki nuotaika, todėl sugalvojau sukurti pakabinamą paveiksliuką iš vilnos. Namie jų turiu daugiau – juk vaikams viskas gražu, jiems patinka čia ir dabar, nori vieno, tada kito. Taip ir kilo mintis pasigaminti paveikslėlį virš lovytės – keletą jau esu pardavusi“, – dalijosi kūrėja.
Moteris pasakojo, kad iš vilnos vėlė ir pavasarinių paukštelių.
„Buvau padariusi didesnių, bet ne itin patiko, tai patobulinau. Kaune šie paukštukai buvo labai paklausūs – tai mano gyvenimo džiaugsmas“, – sakė ji.
Vilna apvelti kiaušiniai taip pat tapo Velykų dekoracija, o ypatingo dėmesio sulaukė vilnoniai kvapukai.
„Tai vilnos širdelės, ant kurių užlašinus eterinio aliejaus, kvapas laikosi labai ilgai. Vilna neleidžia jam greitai išgaruoti – galima naudoti arbatmedžio, levandų ir kitus aliejus“, – pasakojo Genovaitė.
Dar vienas vertingas gaminys – vilna apvelti muilai, kurie primena velykinius margučius. „Tai nuostabus dalykas – kartu ir kvapnus, ir odos pilingas“, – šypsodamasi pridūrė kūrėja.
Kūrėja iš Vilainių
Daugeliui kėdainiečių, o gal net ir plačiau, puikiai pažįstami Vitalijos Augulienės kūrybiniai darbai. Kiekvienai mugei ji ruošiasi kruopščiai – visada sugalvoja ką nors naujo, originalaus. Šį kartą į mugę moteris atsivežė meniškai dekoruotų kiaušinių, kuriuos puošė įvairiomis technikomis.
Tai ir subtilia dekupažo technika išmarginti kiaušiniai, ir natūralumu dvelkiantys lininiai dirbiniai, pagražinti dekoratyvinėmis detalėmis. Šios puošmenos tikrai ras vietą ant Velykinio medžio šakų ar taps stalo dekoracijos akcentu.
Žolynų įvairovė
Ne pirmą kartą iš Joniškio rajono į Kėdainiuose rengiamą mugę atvykstanti ūkininkė, žolelių augintoja ir rinkėja, įmonės „Lygūmų žiedai“ įkūrėja Roma Stanislovaitienė pristatė sveikatinančių ir vitamininių žolelių arbatų įvairovę.
Tačiau didžiausio susidomėjimo sulaukė ne tik arbatos, bet ir pačios Romos rankomis rištos sausų žolynų puokštės, apie kurias ji pasakojo su didele meile.
„Mes laikomės Žiemgalių, mūsų krašto tradicijų. Puokštės pagrindą visada sudaro grūdinės kultūros – avižos, kviečiai, miežiai. Jie simbolizuoja derlių, turtą ir apsaugą nuo nepritekliaus visose gyvenimo srityse.
Labai svarbūs ir linai – jie reiškia sveikatą. Kuo jų daugiau, tuo sveikata geresnė. Mes naudojame natūralų liną – tokį, koks jis auga, be dažymo. Linai privalo būti kiekvienoje puokštėje, nes kiekvienam reikia sveikatos.
Puokščių spalvos taip pat turi prasmę: švelnios spalvos simbolizuoja taiką ir ramybę, o ryškios – jaunystę bei energiją.
Žalia augalų spalva reiškia atgimimą, todėl visiems sakau – Velykoms į šią puokštę įsidėkite mažą žalumyno akcentą, pavyzdžiui, kadagio šakelę“, – pasakojo žolelių augintoja.
Dirbiniai iš jesmonito
Mugėje netrūko meniškų darbų ir dekoracijų, prie kurių norėjosi stabtelti ilgėliau.
Prekeiviai, tiesa, ne visi, bet dauguma, mielai pasakojo savo istorijas – apie verslą, kūrybą ir atrastus naujus dalykus.
Pirmą kartą į Kėdainiuose vykstančią mugę iš Panevėžio atvyko Kristina ir Mindaugas Petraičiai. Jie pristatė savo šeimos verslą „Dragonfly“ – kuria dirbinius iš mineralinės dervos – jesmonito. Tai moderni ir vis labiau populiarėjanti medžiaga, dažnai naudojama dekoratyviniams ir interjero gaminiams.
„Jesmonitas buvo sukurtas 1984 metais vieno chemiko – tai betono ir gipso derinys, tačiau svarbiausia, kad jis tvarus, be jokių cheminių priedų. Jį lengva naudoti net namų sąlygomis, jis atsparus drėgmei ir karščiui, tvirtas, tačiau lengvas, bekvapis, nedulkantis – kitaip nei gipsas ar cementas. Tai tiesiog malonumas dirbti su šia medžiaga“, – pasakojo Kristina.
Moteris atskleidė, kad ji gamina, o vyras užbaigia gaminius, ir kartu jie keliauja į muges. „Kėdainiečius tik pradedame supažindinti su šia medžiaga, nes daugelis dar nežino, iš ko pagaminti šie dirbiniai“, – pridūrė ji.
Mugėje buvo gausi jų gaminių pasiūla: sojų vaško žvakės, muilinės, padėkliukai puodeliams, dėžutės papuošalams, dovanų rinkiniai. Tie, kurie ieško unikalių, vienetinių gaminių, čia tikrai galėjo atrasti kažką ypatingo.
Be to, kainos – prieinamos: smulkūs gaminiai kainavo 5–8 eurus, o brangiausias – solidi, 1 kg sverianti saldaininė, tinkanti ir Velykiniams kiaušiniams, kurios kaina siekė 30 eurų.
Laikas pamaloninti gomurį
Mugėse visada didžiausio dėmesio sulaukia maisto gaminiai – ypač tie, kurių prekybos centre nerasi nei dėl šviežumo, nei dėl išskirtinio skonio.
Pirkėjai būriavosi prie rūkytų mėsos gaminių, duonos ir pyragų, saldžiųjų kepinių bei rūkytos žuvies.
Ieškantys ypatingesnių skonių rinkosi originalius itališkus pikantiško skonio traškučius Taralli, įvairiai paruoštas alyvuoges, užtepėles ar brandintus sūrius, kurių kaina šiek tiek „kandžiojosi“.
Kazlų Rūdoje įsikūrusios „Teresės mėsos gaminiai“ produkcija prekiavusi Rūta pasakojo, kad jų įmonė specializuojasi rankų darbo rūkytų ir vytintų mėsos gaminių gamyboje, o kokybę patvirtina ir sertifikatai.
Paklausiausi buvo kepenų paštetas, karkos vyniotiniai, buvo perkančių ir lydyti kiaulės taukus. Ne vieną pirkėją viliojo ir šalto rūkymo dešros, skilandžiai, lašinukai, taip pat vytinti gaminiai – jautienos ir kiaulienos kumpeliai, nugarinė.
Kėdainiečiai noriai pirko skilandžius ir sūdytus lašinius.
„Konkurencija didelė, žmonėms pasiūla išties plati“, – pripažino prekeivė.
Apie žaliąjį auksą
Pluoštinių kanapių sėklų gaminius mugėje pristatė Sandra iš Širvintų rajone įsikūrusio „Strazdų žaliojo aukso“ ūkio, priklausančio Titui ir Eglei. Ji ne tik prekiavo, bet ir surengė mini edukaciją apie šiuos vertingus produktus.
Lankytojai galėjo paragauti šalto spaudimo nefiltruoto kanapių aliejaus, lukštentų pluoštinių kanapių sėklų, tradicinės kanapinės (spirginės) druskos.
Vaikams buvo siūlomi be pridėtinio cukraus gaminti desertai su morka, obuoliu, cinamonu ar bananu.
Sandra ragino kanapių aliejų ragauti lėtai, mėgaujantis jo skoniu. Taip pat pristatė pluoštinių kanapių žiedų arbatą, pasižyminčią raminančiu poveikiu bei žiedų koncentratą, kurį galima naudoti tiek vidiniam vartojimui (lašiukai po liežuviu nervų sistemai), tiek išoriniam naudojimui (skausmingoms vietoms įtrinti).
Be to, buvo galima įsigyti kanapių muilo, skirto probleminės odos priežiūrai – esant alergijoms, egzemai, psoriazei. Jis tinkamas tiek veidui, tiek galvos plaukų plovimui.
„Teko sutikti ir kategoriškai atsisakančių ragauti, vis dar tikinčių mitais, kad kanapės – tai kažkas nelegalaus. Reikia edukuoti žmones, juk pluoštinės kanapės – tai mūsų protėvių paveldas“, – sakė Sandra.
Kėdainiečiai labiausiai domėjosi lukštentomis kanapių sėklomis, kurias ji rekomendavo bert ant kiaušinienės, salotų, į jogurtą ar ant sumuštinių.
Liofilizuotos uogos, vaisiai ir daržovės
Iš Šiaulių į mugę atvykusi Irena Šliarpienė pristatė savo ūkyje liofilizuotus (džiovintus šalčiu) vaisius, uogas ir daržoves.
Pasak Irenos, vasarą ir rudenį ji su šeima augina uogas, vaisius, daržoves, o žiemą šias gėrybes liofilizuoja ir jomis prekiauja. Šis apdorojimo būdas dar nėra plačiai paplitęs, tačiau sparčiai populiarėja.
Daugelis jau girdėję apie liofilizaciją, bet ne visi yra ragavę tokiu būdu apdorotų produktų.
„Liofilizuotomis braškėmis ar avietėmis jau nieko nenustebinsi – jų galima rasti ir prekybos centruose.
Todėl mes ieškome naujų sprendimų: šalčiu apdorojame vynuoges, kriaušes, o neseniai pradėjome gaminti ir trintas lietuviškas uogas su įvairiais priedais – saulėgrąžomis, kokosu, chia sėklomis.
Jas supilame į formeles ir liofilizuojame. Tai puikus užkandis vaikams – sveika ir natūrali alternatyva saldumynams“, – pasakojo Irena.
Mugėje ji siūlė ne tik saldžius, bet ir pikantiškus užkandžius: šalčiu džiovintus vyšninius pomidorus, smidrus, burokėlius, morkas, saldžiąsias bulves.
Vienas iš įdomiausių produktų – šaltibarščių rinkinys „tinginiams“, kuriame jau sudėti liofilizuoti burokėliai, agurkai, svogūnų laiškai, krapai. Tereikia užpilti kefyru, palaukti, kol išbrinks, ir galima valgyti.
Šis mišinys taip pat puikiai tinka maišyti su varške ar naudoti kaip pagardą sumuštiniams. Be to, Irena pristatė ir prieskonių mišinius su žolelėmis ir porais.
Velykiniai žaisliukai ir margučiai
Vąšeliu nerti velykiniai paukščiukai, kiškučiai, drugeliai – tai puikios dekoracijos, galinčios papuošti velykines šakeles ar šventinį stalą. O rankomis nertos vištos tampa ne tik mielomis dekoracijomis, bet ir funkcionaliais aksesuarais – jos dedamos ant kiaušinių.
Šiuos dirbinius kuria Lina Kučinskienė, kuri prisipažįsta, jog mezgimas – jos laisvalaikio pomėgis, teikiantis daug džiaugsmo.
„Per vakarą numezgu vieną žaisliuką – dėl daugybės smulkių detalių tai užtrunka. Tačiau prašau visai nedaug – tik po 2 eurus“, – šypsojosi Lina.
Mugėje netrūko ir kitokių velykinių dekoracijų. Danutė iš Kauno su pasididžiavimu pristatė savo rankomis dekoruotus medinius margučius.
Moteris įvairiomis technikomis puošia medinius kiaušinius: dekupažu, marmuriniais dažais, akriliniais vandens pagrindo dažais. Norintiems natūralesnių variantų – siūlomi mediniai margučiai su išdegintais piešiniais.
„Mugėje jaučiuosi tarsi margučių karalienė!“ – juokavo Danutė, demonstruodama savo kūrybą.
Su aukštaitiškomis verbomis
Iš Anykščių atvykusi Aurelija Aleksėjūnienė jau dešimtmetį pina verbas, augina augalus smilkalams ir žolelių mišiniams arbatoms. Šią veiklą paveldėjo iš savo močiutės, nenorėdama leisti jos sunkaus darbo nueiti užmarštin.
„Apie verbas žinau daug, – pasakojo ji, – pynimo būdų yra įvairių. Vienas iš jų – Kazimiero karūna, nes verbos tradiciškai parduodamos per Kaziuko mugę. Verba susideda iš trijų dalių: praeities – tai, ką norime ar nenorime prisiminti, rašto – dabarties atspindžio, ir viršūnės – mūsų svajonių. Samanos simbolizuoja pagrindą po kojomis, javai – kasdienę duoną, linai – turtą, avižos – pinigus. Kad gyvenime netrūktų grožio ir džiaugsmo, verbą puošiame gėlėmis. Be to, verbose dažnai naudojami vaistiniai augalai – sakoma, kad iš jų galima net išsivirti arbatos.“
Mugėje Aurelija prekiavo ne tik verbomis, bet ir savo siūtais, megztais darbais, papuošalais iš karoliukų. Dalyvavimas mugėse jai – ne naujiena.
„Kėdainiai mane šiltai priėmė, čia visada gera sugrįžti,“ – džiaugėsi ji.
Su pirkiniais ir gera nuotaika
Atrodo, kad mugė Kėdainiuose buvo tikras pavasariškas šurmulys, kuriame kiekvienas galėjo rasti sau kažką mielo ar skanaus.
Nors kai kas pasigedo vaismedžių ir sodinukų, tačiau šventinę nuotaiką kėlė ne tik gausūs pirkiniai, bet ir muzikinė programa – lankytojus džiugino skrabalų virtuozas Karolis Šileika bei Sandros ir Viktoro duetas.
Janina ir Vitalija, riestainiais pasipuošusios draugės, su šypsena pasakojo apie savo pirkinius. „Iš mugės be riestainių neišeinu!“ – juokėsi Janina.
Ji taip pat nusipirko žvėrienos konservų, rūkytos žuvies ir sveiko kanapių aliejaus. Vitalija rinkosi mažytes barankytes ir produktus, naudingus žarnynui – pasak jos, tokie produktai iš mugės visuomet skanesni nei iš parduotuvės.
Rūta Lavrukėnienė mugėse lankosi nuolat, nes jau turi savo pamėgtus produktus, bet mėgsta išbandyti ir kažką naujo.
Šį kartą jos pirkinių krepšelyje atsidūrė apelsinų džemas iš Latvijos, gruziniška duona, nesūdyti lašiniai, kepta kaimiška mėsa iš Labūnavos ir, žinoma, barankėlės.
„Kadangi esu močiutė, kuri labai lepina anūkus blynais, tikiuosi, kad jie pamėgs blynus su šiuo džemu“, – sakė ji.
Mugės lankytoja ne tik apsipirko, bet ir mėgavosi pavasario džiaugsmais – grožėjosi krokų pievele, klausėsi skrabalų garsų ir džiaugėsi, kad Kėdainiuose visada yra kur išeiti.
(A. Raicevičienės nuotraukos)
