Pas kaimynus: gerosios praktikos pavyzdžiai, kaip savivaldybės pagerino paslaugas pagal vyrų ir moterų poreikius (I) – Panevėžys

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos paskelbtas savivaldybių lyčių lygybės žemėlapis atskleidė savivaldybių poreikį mokytis vienoms iš kitų. Paskelbti gerieji pavyzdžiai iš 5 šalies miestų ir rajonų – Panevėžio, Kupiškio, Akmenės, Alytaus ir Rietavo – nuo apšvietimo pokyčių iki savižudybių prevencijos.

Moterys jautėsi nesaugiai, todėl pertvarkė miesto apšvietimą

Panevėžio miesto savivaldybė pamatė akivaizdžius teigiamus pokyčius, kai pradėjo kurti lyčių lygybės kraštovaizdžio tinklą, kuris reiškia urbanistikos, infrastruktūros ir paslaugų planavimą atsižvelgiant į lyčių lygybės sąlygas.

„Nors lyčių lygybė yra pagrindinis Europos politikos siekis, visgi šiuo požiūriu daugelio miestų urbanistinis planavimas, viešosios erdvės, infrastruktūra, paslaugos nepritaikytos skirtingoms grupėms, nes vyrai ir moterys nevienodai naudojasi transportu, paslaugomis, skirtingai jaučia viešąsias erdves. Todėl pasidarėme analizę, išsirinkome statistiką pagal lytis, tuo pagrindu pasirengėme priemonių planą, viską sudėjome į strateginius dokumentus ir pradėjome vykdyti“, – pradeda pasakoti Panevėžio miesto savivaldybės atstovė Asta Puodžiūnienė.

Panevėžyje vykdomu projektu siekiama didesnio gyventojų įsitraukimo – „gyvo“ miesto.

„Pritaikėme viešąsias erdves, atsižvelgę į apklausas: jos turi būti saugios, daugiau apšvietimo, nes vyrai ir moterys nevienodai jaučia erdves ir, pasirodo, moterims buvo nesaugu. Todėl pertvarkėme apšvietimo sistemą: visos erdvės, kur supynės, suoliukai, kur galima pasivaikščioti, – apšviestos dieną-naktį, įrengta kamerų“, – apie vieną pokytį pasakoja A. Puodžiūnienė.

„Moteriškiausias” miestas šalyje

Atsižvelgusi į įvairių gyventojų grupių poreikius, savivaldybė įgyvendino daug „minkštųjų“ veiklų.

„Parengėme ekskursijų ciklą žmonėms su klausos negalia. Rožyno rajone baigiame kurti Harmonijos miestą vaikams, turintiems negalią, ir jų šeimos nariams. Mažus vaikus auginantys tėvai išsakė poreikį ir pasirūpinome, kad kavinė sudarytų sąlygas pervystyti vaikus“, – vardina A. Puodžiūnienė.

Pasak jos, Panevėžys yra vienas „moteriškiausių“ miestų šalyje, o moterys, ypač vyresnio amžiaus, daugiau naudojasi viešuoju transportu, todėl kitas savivaldybės žingsnis – pritaikyti viešojo transporto infrastruktūrą, atsižvelgiant į apklausose pamatytus poreikius.

… ir vienas labiausiai „senstančių” miestų

„Panevėžys – ne tik „moteriškiausias“, bet ir vienas labiausiai „senstančių“ miestų, todėl galvojame, kaip pritaikyti paslaugas senėjančiai visuomenei. Jau 2023 metais planuojame atidaryti dienos centrą senyvo amžiaus žmonėms“, – sako A. Puodžiūnienė.

Kitas Panevėžio tikslas – pritraukti jaunus žmones sugrįžti

„Šioje vietoje kuriamės išskirtinumą: pasidarę tyrimą pamatėme, kad mergaitės nesirenka inžinerinių specialybių. Todėl Panevėžyje sukūrėme stiprią robotikos kryptį, populiariname ją visame regione, jau nuo darželio skatiname mergaites konstruoti, projektuoti ir vėliau rinktis inžinerines specialybes“, – sėkmingus savivaldybės pokyčius mini A. Puodžiūnienė.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis. Čia pristatėme pirmą gerąjį pavyzdį – iš Panevėžio. Bus daugiau.