Tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad Lietuvos žmonės Ukrainą iš Baltijos šalių gyventojų remia aktyviausiai – 53 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė skyrę paramą ukrainiečiams pinigais, dar 25 proc. aukojo maisto, kitų reikalingų daiktų.

Latvijoje, atliktos apklausos duomenimis, pagalbą pinigais yra skyrę 29 proc., daiktais ir maistu – 13 proc. apklaustųjų. Estijoje taip atsakiusiųjų buvo atitinkamai 34 proc. ir 15 proc. respondentų.

Už laisvę kovojančius ukrainiečius pinigais Lietuvoje daugiausia remia 18–29 metų jaunimas (58 proc.) ir 60–74 metų gyventojai (58 proc.). Prie humanitarinės pagalbos prisidėti daiktais, drabužiais ar maistu labiausiai linkę 50–59 metų gyventojai (31 proc.).

Žmonių noras padėti ukrainiečių tautai neapsiriboja finansine ir materialine parama, nors kitų formų pagalba yra ne tokia populiari. Po 3 proc. Lietuvos gyventojų nurodė ukrainiečiams padėję ar padedantys savanoriaudami ir suteikdami apgyvendinimą karo pabėgėliams. Kas dešimtas lietuvis (12 proc.), latvis (9 proc.) ir estas (12 proc.) pažymėjo randantys kitų būdų padėti Ukrainos žmonėms, tačiau jų nedetalizavo.

Po maždaug dešimtadalį (9 proc.) apklaustųjų kiekvienoje šalyje pripažino pagalbos Ukrainai dar neskyrę, bet ketinantys tai padaryti.

Lietuvoje vos 13 proc. gyventojų prie pagalbos jokia forma neprisidėjo ir to daryti neketina. Latvijoje ir Estijoje ši dalis didesnė ir siekia atitinkamai 40 proc. bei 33 procentus.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų balandį. Joje dalyvavo po tūkstantį kiekvienos šalies gyventojų.

Parengta pagal pranešimą spaudai