Kėdainių miesto šventinius rengi­nius praėjusios savaitės ketvirtadienio vakarą M. Daukšos viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyriaus erdvėje pradėjo Kėdainių priešgaisrinės saugos 200 metų sukakties minėjimas.

Iniciatyvinės grupės nariai, buvę ir esami Kėdainių priešgaisrinės tarnybos vadovai: Stasys Mileris, Virginijus Stogevičius, Darius Šulcas, atstovavęs Anapilin išėjusį tėtį Petrą Šulcą bei Andrius Eidimtas, dėjo pastangas, kad šis faktas būtų užfiksuotas, dar kartą paminėtas ir kad būtų toliau tęsiamos Kėdainių priešgaisrinės saugos tradicijos.

Ugniagesyba Kėdainių krašte susijusi su žydais

„Kiekvienas kraštas, pažymėdamas tokias sukaktis, pasirenka atskaitos tašką. Prieš beveik 20 metų Vilniaus miestas šventė priešgaisrinės saugos 200-tąjį jubiliejų, mūsų kaimynai ukmergiškiai tokios sukakties paminėjimą pažymės 20-čia metų vėliau nei mes, nuo 1841 m. Mes gi muziejuje radome instrukciją, kur priešgaisrinės prevencijos inspektoriai sesijos protokole užrašė tokias instrukcijas, kurios buvo numatytos 1821 gegužės 14 d. bei kurias patvirtino Kėdainių krašto valdytojas. Visi punktai parašyti paprastai ir aiškiai ir išlieka aktualūs iki mūsų dienų. Profesionalūs ugniagesiai, kurie už savo darbą gaudavo atlyginimą, Kėdainiuose atsirado1941 m., prasidėjus vokiečių okupacijai, iki tol buvo veikiama savanorystės principu. Tarpukaryje ugniagesių savanorių atsirado Krakėse, Šėtoje, Josvainiuose, jie buvo pakankamai aktyvūs, būtent šiuo laikotarpiu didžioji dalis ugniagesių buvo žydų tautybės, galima teigti, jog ugniagesyba Kėdainių krašte susijusi su žydais“, – trumpą priešistorę pristatė buvęs Kėdainių priešgaisrinės tarnybos viršininkas Virginijus Stogevičius.

Buvęs Kėdainių priešgaisrinės tarnybos vadovas Virginijus Stogevičius, daug prisidėjęs, kad ši sukaktis būtų paminėta.

Minint Kėdainių priešgaisrinės saugos 200 metų sukaktį išleisti atminimo ženkleliai su ugniagesių simbolika ir pažymėtais metais: „Kėdainiai 1821–2021 m.“ buvo įteikti visiems, dalyvavusiems šventėje.

Praėjo istorijos pėdsakais

Daugiakultūrio centro vedėja Audronė Pečiulytė pastebėjo, kad „rausiantis“ istorijoje, ji rado labai įdomių istorijų. Pasak jos, ypatingai yra įdomūs prisiminimai. Ji pradėjo pasakojimą ne tik apie 200 metų senumo įvykius, bet dar ankstesnius. Ji pažymėjo, kad XVII a. vidurio ir XVIII a. pradžios karai ir naikinantys gaisrai stabdė Kėdainių miesto plėtrą. Gaisrai buvo viena iš dažniausiai pasikartojančių gaivališkų stichinių nelaimių. Patys didžiausi gaisrai: 1598 m. sudegė 196 namai, 1600 m. – 59, 1654 – pusė visų namų, 1648 m. – 100, 1760 m. per gaisrą sudegė Rotušė.

Kėdainių priešgaisrinės saugos istorijos puslapius atskleidė Daugiakultūrio centro vedėja Audronė Pečiulytė.

Dabar gyvendami mūriniuose pastatuose su saugia elektros instaliacija ir elektros lempute, saugomi dūmų jutiklių retai susimąstome apie žibalines lempas ir krosnis mediniuose, šiaudais dengtuose ir vienas šalia kito sustatytuose namuose.
Lietuvoje ugniagesio profesijos atsiradimo data laikoma 1802 m., kai Vilniaus valdžia nutarė įkurti gaisrininkų komandą.

O Kėdainiuose 1821 m. gegužės 14 d. buvo priimtos tokios Priešgaisrinės prevencijos inspektorių sesijos protokole nuostatos, kurias dabar galėtume laikyti kaip oficialią savanoriškos ugniagesių komandos įkūrimą. Kėdainių ugniagesių draugija savo veiklą pradėjo 1898 m. rugpjūčio 16 d, o liepos 22 d. buvo švenčiama profesinė šventė. Buvo išspausdinti ir draugijos įstatai, pagrindinis tikslas – gesinti gaisrus. Draugijos nariai, beveik visi žydai, buvo suskirstyti į 4 kategorijas: garbės nariai, tikrieji nariai, medžiotojai ir aukotojai.

Neatsiliekame nuo Europos šalių ugniagesių

Vykusio minėjimo metu Pasižymėjimo ženklai buvo įteikti dviems ugniagesiams gelbėtojams. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas pažymėjo, jog šie du vyrai, vykdydami prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“, – aiškindami, kaip reikia elgtis, kad nekiltų gaisrai per pastaruosius kelerius metus apėjo ketvirtadalį Kėdainių. Už nuopelnus Pasižymėjimo ženklai įteikti Viktorui Adomavičiui ir Rolandui Stasyčiui.

Ilgametis tarnybos viršininkas Stasys Mileris teigė, jog filmuotoje medžiagoje pamačius vaizdus, kaip žmonės gyveno dar visai neseniai – prieš 80 metų, apima siaubas, lyginant su dabartiniu laikmečiu, kai žmonės gyvena prabangoje. „Gal gaisrai ir kildavo dėl to, kad žmonės skurdžiai gyveno. Šiandien, kalbant apie ugniagesių „apginklavimą“, jų aprangą, darbo sąlygas, galime teigti, jog artėjame prie Europos. Mes neatsiliekame nuo Europos šalių ugniagesių, nes esame gerai paruošti, apmokyti. Teko stebėti daugelio pasaulio šalių ugniagesius, pagal juos mes gerai atrodome. O šios datos paminėjimas privertė susimąstyti, kokie buvo laikai ir kiek mes šiandien esame toli nuėję“, – mintimis dalinosi S. Mileris, dėkojęs visiems atvykusiems ir sveikinęs su švente.

Pagerbtas buvusio viršininko atminimas

Atminimo žvaigždę šio jubiliejaus proga S. Mileris įteikė savo draugo, kuris buvo ilgametis darbuotojas, centrinės dalies viršininkas, mokęs ugniagesybos pagrindų dabartinius vyrus, kaip juokavo, kurie tuomet buvo jauni, o šiandien truputį pasenę – tai Petro Šulco, kuris neseniai išėjo Anapilin sūnui – Dariui Šulcui.

Vilkintis tėčio uniformą Darius Šulcas sunkiai tramdė jaudulį, prisipažino, jog nėra vertas dėvėti tėčio uniformos. „Didžiuojuosi tėvuku, kuris atidavė visą save priešgaisrinei saugai, miestui, Lietuvai. Vakar apsivilkęs šitą uniformą, radau kišenėje lapuką, ant kurio buvo parašyta: „Fizinis darbas padeda užmiršti dvasines kančias“. Nežinojau, kad jis buvo linkęs į filosofiją. Tėtis dirbo ir uždirbo visa tai, ką turėjo, tuo pačiu ir apdovanojimus. Džiaugiuosi sugrįžęs ir matydamas jus“, – dėkojo šventės organizatoriams D. Šulcas.

Apdovanoti labiausiai nusipelnę

Kėdainių priešgaisrinės saugos 200 metų jubiliejaus proga buvo apdovanotas Stasys Okunevičius, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas Civilinei ir priešgaisrinei saugai.

Atminimo ženklu apdovanotas Antanas Brazauskas, Krakių ugniagesių komandoje išdirbęs 42 metus.

Atminimo ženklu apdovanotas Antanas Brazauskas, Krakių ugniagesių komandoje išdirbęs 42 metus. Tai bene ilgiausiai rajone tokį darbą ugniagesys-gelbėtojas dirbantis.

Paklaustas, kaip sekėsi tiek metų dirbti vienoje vietoje vyras savo darbo nesureikšmina: „Pradėjau dirbti grįžęs po tarnybos Tarybinėje armijoje ir dirbu iki šiol. Per tiek metų buvo įvairiausių situacijų. Dirbi žmogus ir tiek, reikia dirbti. Tekdavo važiuoti į nežinomas vietas, bet kažkaip pavykdavo susirasti. Reikėdavo važiuoti ir į autoįvykių vietas gelbėti žmones ir gesinti gaisrus. Tai iš tiesų labai sunkūs momentai. Dirbom ir po du, ir po vieną. Labiausiai šioje vietoje laiko pripratimas ir noras padėti žmonėms. Per mano darbo metus labai keitėsi darbo kokybė – kuo toliau, tuo geriau. Teko į ugnį eiti be jokių apsauginių balionų, tik vėliau juos gavome, kad apsaugotume save“, – prisiminimais dalinosi ilgametis ugniagesys gelbėtojas.

Turime kuo didžiuotis

Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos narys, kadenciją baigęs pirmasis tiesiogiai išrinktas rajono meras Saulius Grinkevičius pastebėjo, jog iš tiesų turime kuo didžiuotis – Kėdainiuose, kaip ir Niujorke, panašiu laiku 1821 metais pradėjo kurtis ugniagesių komandos. „Norėčiau pasveikinti visus, šiandien dirbančius Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus, Kėdainių rajono savivaldybės ugniagesių komandų darbuotojus, taip pat buvusius Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovus – Stasį Milerį, Virginijų Stogevičių, dabartinį viršininką Andrių Eidimtą, Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovą Andrių Miliauską. Kėdainiai gali didžiuotis, nes turime gražią priešgaisrinės saugos istoriją. Dabartinių ugniagesių gelbėtojų darbas yra vertinamas mūsų žmonių, nes gelbėti žmonių gyvybes yra labai kilnus darbas.

Parama sumažėjo iki kelių tūkstančių eurų

„Šiandien priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų darbuotojų darbo sąlygos turėtų būti geresnės, šalies vyriausybė ir rajonų savivaldybės privalėtų skirti daugiau dėmesio šiems darbuotojams, nes, kaip bebūtų gaila, ir materialinis aprūpinimas, ir atlyginimai neatitinka to, ką jie daro mūsų visų labui. Mūsų rajono savivaldybė taip pat neturėtų nusišalinti nuo šitų problemų. Prieš keletą metų iš rajono savivaldybės biudžeto ugniagesių komandoms papildomai kasmet buvo skiriama iki 50 tūkst. Eurų. Sovietinių laikų automobiliai buvo pakeisti naujesniais, sutvarkytos dalies ugniagesių komandų patalpos. Šiandien tik apgailestauti tenka, kad dabartinis rajono ugniagesių gelbėtojų komandų papildomas finansavimas iš rajono savivaldybės ženkliai sumažėjo iki kelių tūkstančių eurų, nors šios tarnybos žmonėms atliekamų funkcijų padidėjo“, – teigė Saulius Grinkevičius.

Dabartinis rajono ugniagesių gelbėtojų komandų papildomas finansavimas iš rajono savivaldybės ženkliai sumažėjo, nors šios tarnybos žmonėms atliekamų funkcijų padidėjo“, – apgailestavo buvęs rajono meras Saulius Grinkevičius.

Buvęs rajono meras linkėjo abiejų priešgaisrinių tarnybų darbuotojams, kad ateityje materialinė bazė, darbo sąlygos gerėtų, kad atlyginimai kiltų ženkliai ir kad šių tarnybų žmonės dirbtų visų mūsų labui. Taip pat linkėjo, kad tiek vyriausybė, tiek rajono savivaldybė konkrečiais veiksmais, o ne pažadais daugiau dėmesio skirtų šių tarnybų žmonėms – didintų atlyginimus, gerintų darbo sąlygas.

Šventinę nuotaiką palaikė šauni buvusių darbuotojų kapela „Penkialapis dobilėlis“, vadovaujama Antano Babensko, buvusio Dotnuvos ugniagesių komandos atstovo.

A. Raicevičienės ir „Kėdainių mugės“ nuotraukos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.