Kėdainių senajame aerodrome šeštadienį, rugpjūčio 22 d., nuo 14 val. iki 22 val. kartu su gatvės menininkėmis Goda Skėryte ir Ieva Voroneckyte, kurių darbai puošia ne vieną penkiaaukštį ir stebina ne tik turiniu, bet ir masteliais, turėsite galimybę kurti piešinį ant aerodromo dangos.

Būdami laisvi, objektams galime kurti kitas, simbolines reikšmes. Kėdainių senajame aerodrome, ten kur kilo ir leidosi kariniai lėktuvai, ant dangos „pražys pieva“, grožio ir taikos simbolis. Šiuo renginiu baigsime renginių ciklą „(At)rask meną“.

Susipažinkite, Goda Skėrytė ir Ieva Voroneckytė kalba apie save ir gatvės meno kūrimo subtilybes.

Kodėl pasirinkote kūrėjos kelią?

Ieva: Kūrėjos kelią pasirinkau vaikystėje, nes nuo mažens mėgau piešti, o profesionaliai kurti pradėjau studijuodama Vilniaus dailės akademijoje. Tai darau jau 11 metų.

Goda: Yra toks posakis: „Visi yra menininkai, bet tik menininkai tai žino“. Manau, ne aš pasirinkau meną, bet menas pasirinko mane. Nepaisant visko, rinkausi daryti tai, kas man teikia daugiausiai džiaugsmo.

Kodėl pasirinkote kurti gatvės meną?

Ieva: Gatvės meną atradau 2015 metais Kauno gatvės meno festivalio „Nykoka“ metu. Ėjau darbuotis ten kaip savanorė su didele savanorių grupe, kartu pradėjome kurti. Tuomet susipažinau su gatvės meną kuriančiais menininkais. Mane labai įkvėpė tai, jog gatvės menas yra skirtas visiems. Žiūrovui nebūtina eiti į galeriją, kad jį pamatytų. Tai man atskleidė, jog būtent menas gatvėje gali pakeisti praeivio nuotaiką, gali jam sukelti vidinį džiaugsmą. Nereikia stengtis kūrinio eksponuoti, jis visą laiką yra matomas, tai mane įkvėpė pasukti būtent šia kryptimi.

Goda: Gatvės menas yra labai paveiki priemonė. Sukurti piešiniai yra puikiai matomi, dažnai tampa traukos objektais bei miesto įvaizdžio dalimi.

Kuo, jūsų nuomone, gatvės menas, skiriasi nuo kitų meno formų? Gatvės menas socialinis procesas?

Goda: Gatvės menas yra itin matomas, todėl jis veikia socialinius miesto procesus. Žinomas ne vienas atvejis, kai į apleistą rajoną atsikraustę menininkai jį pavertė patraukliu. Žmonių traukos centras pritraukia ir verslus, didėja konkurencija, kyla nekilnojamojo turto kainos ir taip rajonai tampa brangūs.

Kas lėmė, kad pradėjote kurti kartu?

Ieva: Su Goda pradėjome kurti Kauno gatvės meno festivalio „Nykoka“ metu. Goda buvo to festivalio kuratorė ir jos dėka susipažinau su pačiu projektu plačiau. Paskui mane pakvietė kartu atlikti kitų autorių kūrinį, tai man buvo puiki patirtis, davusi pradžią savo asmeniniams projektams. Mes taip susidirbome kartu, kad atsirado ir asmeninė ir kūrybinė draugystė, kuri tęsiasi lig šiol jau 4 metus.

Goda: Labai natūraliai. Mūsų abiejų kaip gatvės menininkių veikla prasidėjo tik Kauno gatvės meno festivalio „Nykoka“ dėka. Vienam projektui pakalbinau Ievą padėti atlikti kito menininko eskizą ir nuo tada kai kuriuos projektus vykdome kartu.

Ar turite autoritetų savo kūryboje? Jei taip, kodėl būtent jie?

Ieva: Mano kūrybinis mokytojas ir autoritetas yra Vytenis Jakas, kaunietis įvietinto meno atstovas. Man jis yra ir geras draugas, su kuriuo visą laiką galima pasitarti. Tai žmogus, kurio kūryba yra labai gyva, dažnai improvizuota, atsirandanti eksprontu, suvedanti  jau esamą situaciją su meno kūriniu, kuris gimsta tiesiog įkvėptas vietos. Man tai atrodo labai svarbu, labai natūralu, organiška, gyva, įdomu, būtent tokia kūryba mane žavi ir neša  gyvybinę energiją, nesukaustytą akademinių rėmų ar apribojimų.

Su kokiais menininkais kartu dirbote? Papasakokite apie įsimintiniausius bendrus projektus.

Ieva: Dažnai tenka dirbti su kauniečiais ypač su Vyteniu Jaku, taip pat yra tekę dirbti su Tadu Šimkumi, Žygimantu Amelynu, Jūrate Kluone. Vienas didesnių gatvės meno projektų Lietuvoje, kuriame esu dalyvavusi „URMO geležinkelio stotis “. Piešinio dydis yra 634 kvadratiniai metrai. Įdomus buvo procesas, netradicinis ir formatas, ir vieta. Vienų žmonių pradėtas darbas, kitų žmonių pabaigtas, bendra jo trukmė 3 metai. Prie šio projekto su kauniečiais dirbome keletą mėnesių. Daug savanorių atliko didžiulį, labai detalų, realistinį meno kūrinį. Šis kūrinys buvo įvertintas kaip geriausias metų kūrinys Kaune 2016 m.

Papasakokite apie savo kūrinius? Galbūt turite mėgstamiausią? Kokia jo istorija?

Ieva: Jau 4 metus tenka bendradarbiauti su tautodailininkėmis ir įgyvendinti kūrybines idėjas lietuviškų karpinių motyvais. Lietuvos 100-mečio proga norėjome atlikti darbą naudojant lietuvišką simboliką, ornamentiką. Trapūs, popieriaus karpiniai įgijo kitą mastelį, perkelti ant penkiaaukščių, triaukščių namų sienų. Vienas iš tokių darbų buvo atliktas Marijampolėje ant namo sienos. Kartu su Goda, dailininku Vyteniu Jaku ir Marijampolės krašto karpytoja Virginija Armanavičiene įgyvendinome bendrą kūrybinį projektą Gyvybės medžio motyvais. Darbą teko atlikti lietingą rudenį. Nors namo gyventojai abejojo dėl darbo sėkmės, tačiau rezultatas juos maloniai nustebino. Šis namas 2018 metais dalyvavo konkurse „REN/Ovacija“, sulaukė daugiausiai balsų ir buvo išrinktas gražiausiu Lietuvos namu. Iki šiol tai pats gražiausias, įdomiausias ir įsimintiniausias mūsų atliktas darbas.

Kokių reakcijų susilaukia jūsų kūriniai?

Ieva: Kūriniai susilaukia teigiamų pozityvių reakcijų. Žmonėms tai sukelia asmeninių asociacijų, įžvalgų. Labai teigiamai ir maloniai žmonės sutinka mūsų kuriamą gatvės meną.

Goda: Dažniausiai teigiamų. Pasitaiko, kad pastatų savininkai, gyventojai prasidėjus darbams jaudinasi, nerimauja, tačiau, kai užbaigiame darbą, visi džiaugiasi rezultatu.

Papasakokite bent vieną linksmą/keistą nutikimą įvykusį kuriant?

Ieva: Vienas iš linksmiausių keisčiausių ir ekstremaliausių nutikimų, kuriant kartu su Goda buvo Telšiuose 2018 m. Piešėme ant trijų aukštų pastato sienos (karpytojos Odetos Bražėnienės karpinys „Bijūnai“). Naktinės projekcijos metu pakilome iki trečio aukšto prie namo stogo, norėjome persipiešti karpinio siluetą. Keistas garsas iš keltuvo. Pasižiūrime žemyn, o ten iš keltuvo išbėgę tepalai. Negalėjome nei nusileisti, nei valdyti keltuvo, todėl likome kaboti. Tuomet Telšių kultūros centro darbuotojos iškvietė ugniagesius, kurie mus iškėlė. Atvykęs keltuvo meistras pataisė gedimą ir antrą valandą nakties su puodeliais kavos mes jau tęsėme darbą iki pat aušros. Tai ekstremalus nuotykis pasibaigęs laimingai.

Goda: Kartais policija susidomi mūsų darbu. Pirmas susidūrimas su policija buvo kiek nejaukus,  bet paskui  supratome, kad stebėti įvykius mieste yra jų darbo dalis ir nebesijaudinome. Buvo atvejis, kai keltuvas vidury nakties nusprendė nebeveikti, atsigavo po pusvalandžio. Buvo labai nejauku mažame kaimelyje Kauno rajone kabėti 10 metrų aukštyje.

Kėdainių senajame aerodrome kartu su kėdainiečiais piešite didelio masto piešinį ant grindinio. Kuo ypatingas šis projektas?

Goda: Projektas ypatingas tuo, kad kol kas nesame piešusios ant grindinio tokio masto piešinio. Pasirinkti gėlių motyvai, nes aplink yra dideli pievos plotai. Šis piešinys tarsi ją pratęsia, pripildo niūrų grindinį spalvomis. Idėja ir įgyvendinimo būdas taip pat suteikia galimybę aktyviai prisidėti ir kitiems žmonėms, norintiems išbandyti šia meno rūšį, tad kviečiame prisijungti.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė
Organizatorius Kėdainių kultūros centras

Parengė Daiva Burinskytė-Valdmonė
Kėdainių kultūros centro informacija

Panašios naujienos