Šią savaitę Josvainiuose vieši ypatingi svečiai – tarptautinės mokytojų ir moksleivių delegacijos iš Latvijos Bėnės ir Estijos Kadrinos mokyklų. Šis susitikimas žymi 61-ąjį šių trijų Baltijos valstybių mokyklų bendrystės pavasarį.
Vertybė išlaikyti, kas tiek metų kurta
„Mano spėjimu, tiek metų trunkantis projektas, draugystės festivalis, neturi analogų nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje. Tai draugystė, kuri nepaiso nei sienų, nei kalbų skirtumų. Man asmeniškai šis projektas yra savotiškas Baltijos šalių simbolis“, – pastebi Josvainių gimnazijos, kurioje mokosi 271 moksleivis, direktorius Ovidijus Kačiulis.
Jo skaičiavimais, pirmieji, dar XX a. šeštajame dešimtmetyje į Josvainius atvykę moksleiviai šiandien jau turi ūgtelėjusius anūkus. Tokia gili ir sena ši jungtinė lietuvių, latvių ir estų tradicija.
„Kiek pamenu, šią tradiciją iš tuomet dar Josvainių vidurinės mokyklos pusės pradėjo direktorius Vytautas Rakickas. Jis užmezgė kontaktus su Kadrinos ir Bėnės mokyklų vadovais, pradėjo rengti bendrus festivalius.
Ne viena karta užaugo šios bendrystės akivaizdoje.
(O. KaČIULIS)
Ne viena karta užaugo šios bendrystės akivaizdoje. Taip ir išsilaikė, nenutrūko, – pastebi O. Kačiulis. – Kasmet susitinkame vienoje iš trijų mokyklų, kurioje konkrečiai – keičiamės rotacijos būdu. Žinoma, istorijoje būta atvejų, kad, atėjus pavasariui, taip ir nesusirinkome draugėn. Pavyzdžiui, pandemijos metais. Todėl pastaraisiais metais visi vienbalsiai nutarėme daugiau nepraleisti nė vieno pavasario nesusitikus.
Šis projektas – ne tik apie kultūrinius mainus ir naujas, įdomias patirtis vaikams. Darbinė šio projekto dalis taip pat itin svarbi: mes, vadovai ir pedagogai, dalijamės profesine patirtimi, ieškome naujų metodų, sprendimų ir idėjų. Juk pasaulis šiandien keičiasi ne metais ir ne mėnesiais, o dienomis.“
Į Josvainius atvyksta jau 40 metų
Lietuvos pašonėje, kaimyninės Latvijos pakraštyje įsikūręs Bėnės miestelis. Jame veikia 1–9 klasių mokykla su 110 auklėtinių. Ugdymo įstaigos direktorius Maris Eihmanis prisimena pats pirmąsyk su šiuo projektu į Josvainius atvykęs dar 1986 m.
„Tuo metu pats buvau dešimtoje klasėje. Po to čia viešėjau dar keturis–penkis kartus, tik jau kaip direktorius, – pasakoja M. Eihmanis. – Ryškiausiai atmintyje išlikusi Josvainių miestelio bažnyčia ir „Medžiotojų sostinė“ netoliese.
Na o jeigu rimčiau, kai Josvainiuose ne gyveni, o atvyksti kartą per keletą metų, ryškiai matai, kaip miestelis keičiasi. Štai kad ir kultūros centras: man čia lankantis pirmus kartus, jis buvo tragiškos būklės. Pamenu, per vieną koncertą centre lietus pro stogą sunkėsi ir ant galvų bėgo… Pažiūrėkite, kaip Josvainių kultūros centras atrodo šiandien.“
Kas be ko, statybos inžinerijos išsilavinimą turintį specialistą kaskart domina ne tik pedagoginiai, akademiniai dalykai, bet ir techniniai Josvainių gimnazijos niuansai.
„Buvo laikai, kai blogiausiai iš mūsų trijų gyveno būtent lietuviai mokytojai. Dirbo sunkiausiomis sąlygomis, gavo mažiausius atlyginimus. Dabar sunkmetis mums, latviams. Neįkainojama turėti galimybę pasikalbėti su kolegomis ir apie šiuos niuansus, pasilyginti, pasidalinti, – akcentuoja M. Eihmanis. – Na ir man, inžinieriui, kaskart įdomu, kiek patobulėjo Josvainių gimnazija. Įdomesnius jų sprendimus visada nusifotografuoju ir parsivežęs į Bėnę bandau diegti mūsų mokykloje.“
Iššūkiai ir džiaugsmai – daugiau panašūs negu skirtingi
Estijos Kadrinos miestelio vidurinės mokyklos direktorė Evelin Teiva mūsų krašte vieši pirmą kartą.
Kadrina – tai miestelis šiaurinėje Estijos dalyje. Vidurinėje šio miestelio mokykloje mokosi 612 moksleivių.
„Patys save pozicionuojame kaip didžiausią nemiesto mokyklą Estijoje, – pasakoja E. Teiva. – Nors esame skaitlingesni negu Josvainiai ar Bėnė, tačiau mus visus sieja daug panašumų. Susiduriam su tais pačiais iššūkiais, t. y. moksleivių skaičiaus mažėjimas, mokytojų amžėjimas, nuolatinė kova su didesnių gyvenviečių ir, žinoma, miestų mokyklomis dėl išlikimo. Visi sėdime toje pačioje valtyje.“
Nors esame skaitlingesni negu Josvainiai ar Bėnė, tačiau mus visus sieja daug panašumų.
(E. Teiva)
Rezultatas priklauso nuo pedagogų iniciatyvos
E. Teivos teigimu, trijų Baltijos valstybių ugdymo įstaigos viena iš kitos gali pasimokyti esminių dalykų, padedančių išlikti periferijose – veiklos efektyvinimo, atvirumo naujovėms, drąsos, iniciatyvos, kūrybingumo, ryšio su vietos bendruomene ir vietos verslais puoselėjimo bei bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais.
Ugdymo specialistė pasakoja pastebinti panašumų tarp Josvainių ir jos atstovaujamos Kadrinos: tai – nedideli, ramūs miesteliai su puikia infrastruktūra ir sudėtais tvirtais vidurinio išsilavinimo pagrindais.
Svarbu ir tai, kad, anot E. Teivos, nedidelis moksleivių skaičius būtų išnaudojamas kaip privalumas, kalbant apie dėmesį, kurio miestelio mokykloje kiekvienas vaikas gauna daugiau negu miestų ugdymo įstaigose.
„Iš Josvainių išvyksiu su labai dideliais lūkesčiais ateičiai. Kol kas nenoriu per daug atvirauti, bet tikiuosi, kad kiti mokslo metai mūsų trijų mokyklų bendrystės kontekste bus itin įdomūs ir išskirtiniai.
Ir kalbu ne vien apie tokius vienkartinius susitikimus kiekvieną pavasarį, tačiau ir reguliarias bendradarbiavimo sesijas mokslo metų eigoje, pavyzdžiui, bendrus STEAM projektus ir pan.“, – užsimena E. Teiva.
Nuotraukų galerijoje – akimirkos iš tarptautinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokyklų draugystės šventės „Vienos jūros vaikai“ Josvainių kultūros centre („Kėdainių mugės“ nuotr.)
