Kaip ir kiekvieną rudenį, žemę nuklojantys medžių lapai tampa nemenku iššūkiu už miesto tvarką atsakingiems darbuotojams. Šie vos spėja suktis, bet gyventojų tai netenkina, nes, pasak jų, tuoj žiema ant nosies, o likę nemažai vietų, kur lapai dar negrėbti.

„Lapus tebegrėbiam, manau, kad dar ir pavasarį bus ką grėbti, nes medžių mieste daug, o didelių pajėgų neturime. „Ecoservice“ darbuotojai tvarko lapus, nukritusius ant šaligatvių, o daugiausia darbo tenka seniūnijos darbuotojams, kuriems į pagalbą pasitelkiame asmenis, ateinančius atidirbti už gaunamą socialinę pašalpą. Kasdien po 10 ar daugiau žmonių darbuojasi“, – teigia Kėdainių miesto seniūnijos darbo organizavimo inžinierius Vytautas Petraitis.

„Nepasakyčiau, kad lengvas darbas, reikia jėgos, nes lapai dabar šlapi, sugrėbę dedame į maišus, negalim jų pilnų pakrauti, nes tada nei patempti, nei į priekabą įkelti gali. Turi keli vyrai kelti.

Aš atidirbu už pašalpą. Esu sąžiningas pilietis, jei gaunu pinigus, tai ir turiu padirbėti. Šiais laikais net į kuprą už dyką negausi, turi dirbti. 32 val. per mėnesį išeina.

Lapus teko grėbti įvairiose miesto vietose: centriniame, Gegučių ir Vytauto parkuose, Tilto g. Nemažus plotus reikia nugrėbti, ir dar štai kiek liko lapų. Bet gerai, kad orai dar geri, galima dirbti. Jei stipriai lyja, tada kitą dieną ateinu dirbti.

Padėti susitvarkyti su lapų gausa padeda ir socialinę pašalpą gaunantys bei už ją atidirbantys žmonės.

Pensininkės kartais eidamos pro šalį paklausia, ko aš į užsienį nevažiuoju, bet man geriau Lietuvoje, nors ir nėra labai lengva išgyventi, bet į svetimą šalį aš nenoriu“, – kalbėjo Gegučių parke besidarbuojantis Paulius.

Kitas už pašalpą atidirbantis vyriškis irgi teigė, kad reikia ateiti padirbėti, nes pašalpa jam –gyvybiškai reikalinga.

„Reikia juk ir valgyti, ir mokesčius mokėti, o aš invalidas – nuolatinį darbą gal ir nesunku būtų susirasti, bet daug dirbti neturiu sveikatos. O lapus pagrėbti galiu. Aš darbo niekada neatsisakau. Jau ne pirmą mėnesį ateinu atidirbti, kartais tenka ir šakas parinkti“, – pasakojo lapus grėbiantis vyras.

Darbai – pagal eiliškumą

Pasak miesto seniūnijos atstovo, grėbiant lapus prioritetas teikiamas senamiesčio zonai, pagrindinėms gatvėms, vėliau ateis parkų, skverų bei atokesnių gatvelių eilė.

„Neužtenka lapus tik sugrėbti, juos reikia surinkti į maišus, organizuoti transportą jiems išvežti. Lapų tiek, kad kasdien po 6-8 traktoriaus priekabas prikrauname – susidaro gal apie 30–40 kubinių metrų. Lapus išvežame ne į Zabieliškio savartyną, o į mūsų turimą aikštelę. Ten lapai per žiemą supūva. Komposto negaminame, nes tam reikėtų daugiau darbuotojų nei turime.

Pasak miesto seniūnijos atstovo, grėbiant lapus prioritetas teikiamas senamiesčio zonai, pagrindinėms gatvėms, vėliau ateis parkų, skverų bei atokesnių gatvelių eilė.

Šiuo metu mieste ne tik grėbiame lapus, bet ir genime medžius, sodiname gėles, dabar laukiame kol atveš 18 sakurų, kurias sodinsime Atminties skvere, reikia pasiruošti duobes, pakeisti gruntą, žodžiu, darbas darbą veja“, – teigė V. Petraitis.

Prisideda ir gyventojai, įstaigos

Kėdainių miesto seniūnija primena, jog daugiabučių namų bendrijos aplink savo namą esančias teritorijas turėtų sutvarkyti pačios. Nors medžių ir krūmų yra kone prie kiekvieno daugiabučio, vaizdas ne visur vienodas – vienur nieks nė piršto nepajudina, kiti – ima į rankas grėblius, šluotas ar net lapų pūstuvus ir patys susitvarko aplinką.

„Manau, kad kiekvienas namas turėtų susitvarkyti savo teritoriją, gyventojai arba patys turi eiti į talką, arba ką nors samdyti. Kai aplinka neprižiūrima, vaizdas tikrai nekoks, o kai švaru – smagiau gyventi. Gera padirbėti gryname ore.

Vienos daugiabučių bendrijos bent jau sugrėbia lapus į krūvas, o kitos nė piršto nepajudina.

Nors darbo yra nemažai, bet medžių prie namų turi būti. Jei būtų tik asfaltas, neliktų medžių – nebūtų gerai. Norisi ir tos žalumos, ir pavėsio, ir paukščiui yra kur nutūpti.

Kai kas sodina dekoratyvinius medelius ar krūmelius, prie jų mažiau darbo, bet jei yra koks kaštonas ar klevas auga – lapų daugybė“, – sakė J. Basanavičiaus g. 102 namo aplinką tvarkantis Almantas.

„Daugiabučių bendrijos po truputį tvarkosi savo aplinką, seniūnija gali paskolinti didmaišių lapams grėbti, kai galime, tuos maišus išvežame.

Dėkojame visiems, kurie prisideda prie gražesnės aplinkos kūrimo mieste. Pavyzdžiui, Eglių ir Paparčių g. gyventojai visada noriai skuba į talką – susitvarko savo parkelius, prisideda ir švietimo įstaigos, įmonės. Žinoma, tokių talkų, kurios būdavo anksčiau, kai kolektyvai išeidavo tvarkyti miesto žaliųjų zonų, jau nebelikę.

Apskritai, jei žiūrėtume platesniu mastu, tas lapų grėbimas tik pas mus dar populiarus. Europoje yra miestų, kur lapai visiškai nerenkami, nes tai reikalauja nemažai ir lėšų, ir žmogiškųjų išteklių“, – teigia miesto seniūnijos darbo organizavimo inžinierius.

Panašios naujienos