Jaunimo registruotas nedarbas palaipsniui grįžta prie buvusiojo iki pandemijos. Lapkričio 1 d. šalyje darbo ieškojo 8,1 proc. 16–29 metų asmenų. Toks pats rodiklis buvo fiksuotas 2020 m. gegužės 1 d. Didžiausius jaunimo nedarbo pokyčius pastaraisiais metais lėmė kelios priežastys.

„Šiuo metu jaunimas turi bene idealiausias sąlygas įsidarbinti, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Tačiau ryškėja tendencija, kad darbus jie keičia kas kelis mėnesius ar net kelias dienas. Tai įvardinčiau kaip didžiausią kliūtį, nes formuojamas nepatikimo darbuotojo įvaizdis“,  –  teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Šių metų lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 35,5 tūkst. darbo ieškančių jaunuolių. Praėjusiais metais tuo pačiu metu – 65,7 tūkst. Didžiausias jaunimo nedarbo lygis buvo šių metų sausio 1 d., kai siekė 16 proc. (71,4 tūkst.). Iki lapkričio jis sumažėjo beveik perpus (7,9 proc.). Pernai lapkričio 1 d. nedarbo lygis siekė 14,8 proc. nuo visų tokio amžiaus grupės asmenų šalyje.

2019 metų spalį įsigaliojus Konstitucinio teismo išaiškinimui ir Užimtumo įstatymo pakeitimams, studentams sudarytos galimybės gauti bedarbio statusą ir nedarbo socialinio draudimo išmoką. Po šio sprendimo besiregistruojančiųjų skaičius nuosekliai augo. 2020 m. balandžio 30 d. įteisinta galimybė bedarbio statusu registruotis ir besimokantiems profesinėse mokyklose. Kadangi jau buvo prasidėjęs karantinas, keitėsi teisės aktai, registruotas jaunimo nedarbas nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki liepos 1 d. išaugo 1,9 proc.

„Dalis studentų ir dabar tęsia registraciją Užimtumo tarnyboje, neketindami integruotis į darbo rinką. Pavyzdžiui, ištęstinių studijų studentai registruojasi Užimtumo tarnyboje, nes valstybė jiems nekompensuoja sveikatos draudimo“,   –  sakė direktoriaus pavaduotojas.

Užimtumo tarnybos įdarbinimo specialistai pastebi, kad didžioji dalis jaunimo gali pasigirti puikiomis užsienio kalbų žiniomis, skaitmeniniais gebėjimais, tačiau kai kuriems trūksta motyvacijos, o galimybės vertinamos neadekvačiai. „Kai kurie jaunuoliai be patirties ir išsilavinimo tikisi pirmoje darbovietėje gauti 1000 eurų atlyginimą „į rankas“, lygiuojasi į turtingesnius bendraamžius ir dažnai renkasi nedarbą vietoj užimtumo“,  – G. Darulis.

Parengta pagal Užimtumo tarnybos inf.

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.